Pėsčiomis į Krekenavą – švęsti Žolinės

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupijos jaunimo dienos dalyviai išėjus iš Kristaus Karaliaus Katedros Autoriaus nuotraukos

Prasmingų idėjų nestokojantis Panevėžio vyskupijos kun. A. Lipniūno jaunimo centras kartu su Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija rugpjūčio viduryje surengė šventę. Jaunimo dienos dalyviai ėjo pėsčiomis į Krekenavą švęsti Žolinės.

Ėjo ir vyskupas

Į žygį susirinko didelis būrys jaunų žmonių iš visos vyskupijos. Kristaus Karaliaus katedroje gero kelio jiems linkėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Netrukus jis pats, vilkėdamas paprastais rūbais ir užsidėjęs skrybėlę nuo saulės, įsijungė į žygeivių eiseną. Nors ganytojas pagal amžių kai kuriems kelionės dalyviams galėjo būti seneliu, tačiau jis visur ir visada rodė pavyzdį. Panevėžio jaunimas vyskupą gerai pažįsta, žino, kad jis neturi puikybės, neišdidus ir paprastas.

Lietuvos jaunimo šventovėje

Kazimiera Sipienė

Linksmosios popietės akimirkos

Sekmadienį – rugpjūčio 26 dieną – iš visų pusių gausiai rinkosi jaunimas į Vėžaičius. Jau 10 val. seniausios Lietuvoje Šv. Kazimiero bažnyčios (statyta 1784 metais) šventoriuje būriavosi ateitininkai, skautai bei kitų jaunimo organizacijų atstovai, parapijų jaunimas. Tapo tradicija kasmet rugpjūčio 26 dieną (šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo minėjimas) jaunimui rinktis į šią šventovę pagerbti šv. Kazimiero. Pernai ši šventė vyko remontuojamoje, statybininkų pastolių pilnoje bažnyčioje. Šiemet šventės dalyviai susirinko į labai gražiai suremontuotą, jau iš tolo švytinčiu stogu, restauruotais altoriais, paveikslais, nors seną, bet labai pasipuošusią, kaip ir tinka jaunimo globėjui, šv. Kazimierui skirtą bažnyčią. Nuo 2006 metų ją aptarnauja Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas.

Būsimieji kariai mokėsi ginkluotės paslapčių ir... tikėjimo tiesų

Giedrius SINKEVIČIUS,

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“
programų koordinatorius dekanatuose

Atokvėpis po karinių pratybų

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ jau penktą kartą organizavo sukarintą vaikų vasaros stovyklą „Vilkiukas“, skirtą norintiems išbandyti kariško gyvenimo kasdienybę, pajusti, ką reiškia būti būrio nariu, kas yra žygiavimas, kariniai mokymai, taktinės užduotys. Šiemet ji vyko VšĮ „Gintaro poilsiavietėje“.

Jaunimas tampa bendruomene

Kristina Bajarūnaitė

Jaunimas Kapčiamiesčio bažnyčioje su kun. Rimantu Simanavičiumi

Aukštosios Panemunės parapijos jaunimo grupė „Gentis“ šios vasaros atostogas leido turiningai. Skatinami klebono kun. Deimanto Brogio, vikaro kun. Rimanto Simanavičiaus ir jaunimo veiklos koordinatorės Dalios Bajarūnienės, stengėmės kuo daugiau įsitraukti į įvairią katalikišką veiklą.

Birželio pradžioje jaunimo aktyvistai dalyvavo Eucharistinio kongreso metinėse Vilkaviškyje. Žymiai gausesnis mūsų būrys atvyko į Klaipėdoje vykusias Lietuvos jaunimo dienas, kurių globėjos šv. Teresėlės atsiųstas malonių lietus nuplovė visus slėgusius rūpesčius, liūdesį ir neviltį. Festivalio šūkis ir pavadinimas – „Drąsos! Tai aš“ – stiprino širdis.

Ministrantų stovykla

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ministrantai stovykloje

Jau kelinti metai Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras rengia vasaros ministrantų stovyklą. Stovyklos misija – ugdyti patarnautojų sąmoningumą, kaip asmenybes, kaip žmones, kurie ateina patarnauti šv. Mišioms ir drauge šlovinti Viešpatį. Rugpjūčio 3-8 dienomis trys Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ministrantai dalyvavo Gobštuose (Trakų r.) vykusioje Jėzuitų stovykloje.

Mokinių rašiniuose – jų artimųjų tremties prisiminimai

2006 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido knygą „Tarp vakar ir šiandien. Moksleivių rašiniai konkursui „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija“. Tai didelė knyga, kuri atspindi paantraštėje nurodytą knygos struktūrinę kryptį. Kaip įvade pažymi Dalia Kuodytė, per šešerius metus susidarė gerokai per 1000 mokinių rašinių, per 700 piešinių bei per 40 dainų. Šioje, jau trečiojoje, knygoje pateikiama tik nedidelė 2004 ir 2005 metų rašinių dalis. Rinkdami tokią medžiagą daugelis jaunų žmonių turėjo progą nuosekliau ir giliau pasidomėti savo giminės, šeimos, o kartu - ir Tėvynės istorija. Apgailestaujant tenka konstatuoti, kad mūsų istorijos liudininkai vienas po kito jau išeina į amžinybę. O tokie darbai papildo mūsų jaunųjų valstybės piliečių žinias apie Lietuvos okupacijos laikotarpį, nelaisvės metus, parodo, kad jaunimas sugeba įsijausti į tragišką mūsų istoriją, jautriai papasakoti savo giminės ar artimųjų istorijas.

Geresnio savęs ir Dievo pažinimo kelias

Jau keleri metai vasarai persiritus į antrąją pusę, Telšių vyskupijos Jaunimo centras pakviečia katalikiškųjų jaunimo organizacijų vadovus ir globėjus dalyvauti stovykloje-seminare, kuris vyksta ant Baltijos kranto, Šventojoje. Šį kartą jie buvo raginami atvykti ne vieni, o atsivežti didesnį ar mažesnį būrelį aktyviausių savo organizacijos narių – lyderių.

Keliaujame ir sužinome

Pumpėnų kapinėse, prie Jankevičių šeimos kapo

Esu tokio amžiaus, kad mane daug kas domina. Mokykloje kartais vykstam į ekskursijas.

Dabar su broliuku Aurimu atostogauju Paįstry, netoli nuo Panevėžio, pas senelės seserį, tetą Oną. Oras puikus, nemažai keliaujame po apylinkes ir toliau. Išgirstame žodžių, kurių anksčiau netekdavo girdėti, – taip plečiasi mūsų akiratis.

Rugpjūčio 4 dieną su broliu ir teta buvome Ariogaloje, kur vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Iš Panevėžio išvažiavo net penki autobusai. Mes sėdėjome penktu numeriu pažymėtame autobuse, ant jo buvo užrašas „Panevėžio tremtinių choras“.

Kur įkūnytas grožis?

Margarita Ševeliova

Heidegeris, mėgęs kalbėti simboliais, parodė man ant savo darbo stalo šalia motinos atvaizdo ištįsusią perregimą vazą su rože. Jo manymu, ši rožė reiškė buvimo paslaptį, Būties mįslę. Jokiais žodžiais nebūtų galima išsakyti to, ką sugestionavo ši rožė: ji ten buvo – paprasta, tyra, permatoma, tyli…

(Žanas Gitonas

„Dievas ir mokslas“)

Puošni raudona gėlė žydinti visokių spalvų žiedais. Auginama daržuose. Ji dovanojama ypatingomis progomis.

www.ipc.lt

Tikriausiai nė viena gėlė nesulaukė tiek dėmesio nuo senų laikų, nepaisant jos spalvos, dydžio, ar ji išaugo kruopščiai prižiūrima elitinėje oranžerijoje, ar kukliam vazonėlyje daugiabučio palangėje. Ir net jei esate brangiausių orchidėjų ar sodo ramunių gerbėjas, jos negalite nepastebėti, nes ji yra deivė ar karalienė. Ji - Rožė.

Seniai, labai seniai gyveno toji, kurią Ovidijus pavadino „Rytų jaunystės žiedu“,– Kretos salos karalienė, vardu Mira. Jai buvo penkiolika: trapi, gležna.