„Pasiþadu bûti doras ir garbingas Lietuvos karys“

Edmundas Simanaitis

Didþiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko (toliau - MP) vadas plk. ltn. Renatas Chrimlis pasiraðë ásakymà kovo 22 dienà atlikti naujai paðauktø á karo tarnybà vaikinø prisaikdinimo ceremonijà. Pasirinkta diena – Didysis ðeðtadienis – Kristaus prisikëlimo iðvakarës. Ðis sprendimas turi savo logikà.

Mokomojo pulko tradicija

Tradiciðkai á Ruklà, kur yra dislokuotas MP, iš visos atvyksta Lietuvos jaunøjø kariø tëvai, broliai, artimieji, jø draugës ir draugai. Paplentëje iðsirikiavo pora kilometrø lengvøjø automobiliø. Kariams rikiuotë ir ceremonialas – ðventas dalykas. Pagal ástatymà ðauktinio amþiaus vaikinai, paðaukti atlikti karo tarnybà, vadinami naujokais. Tik po pradinio mokymo, supaþindinti su karine tvarka ir drausme, su konstitucine pareiga ir atsakomybe, iškilmingoje aplinkoje naujokai prisiekia „sàþiningai, be iðlygø vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijà, ástatymus ir savo vadø ásakymus“ ir pasiþada bûti „dorais ir garbingais Lietuvos kariais“.

Kario priesaika – jauno þmogaus gyvenime pirmas iðskirtinës reikðmës aktas jam, jo artimiesiems ir visai pilietinei visuomenei. Jis atliekamas iðkilmingoje aplinkoje. Labai gerai, kad ðis pilietinis aktas vyksta naujokø tëvø ir artimøjø akivaizdoje. Tai sustiprina jaunojo kario pasitikëjimà savo jëgomis ir gebëjimais, o kartu parodomas dëmesys ir iðreiðkiama pagarba ne tik jaunajam kariui, bet ir jo tëvams, uþauginusiems jaunàjá ðalies pilietá.

Simbolinë kariø kartø sàsaja

Jaunieji kariai stovëdami rikiuotëje ar þygiuodami patiria „alkûnës jausmo“ bûsenà – jie tampa karinio vieneto nariais, gebanèiais darniai veikti kartu ir atlikti vadø uþduotis. Ðis pasididþiavimo jausmas bûdingas ir kitoms organizacijoms, kuriose rikiuotë yra bûtinoji ritualø dalis, pavyzdþiui, ðauliams ar skautams.

Pirmojo ir Antrojo bataliono kariø staèiakampiai jau kuris laikas buvo iðrikiuoti aikðtëje. MP ir valstybës vëliavos su palyda buvo rikiuotës fronto viduryje. Kitoje aikðtës pusëje iðsirikiavo Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio (LLKS) apygardø vëliavos. Jas laikë þilagalviai partizanai, laisvës kovø veteranai – Lietuvos kariuomenës dimisijos kariai savanoriai. Ði simbolinë kariø kartø sàsaja yra ne maþiau svarbi, kaip ir netrukus ávyksiantis naujokø priesaikos aktas. Ji akivaizdþiai liudija Tëvynës gynimo pareigos tæstinumà ir perimamumà, taip simboliðkai parodomas Lietuvos kariuomenës tradicijø tæstinumas.

Pagal tradicijà priesaikos tekstà skaitë naujokas, savo pastangomis nusipelnæs tos garbës. Visi kiti iðrikiuotieji bûriuose naujokai kartojo priesaikos þodþius ir paskutiná priesaikos sakiná – „Tepadeda man Dievas“. Nuo ðio momento visi naujokai ágijo garbingà Treèiosios Lietuvos Respublikos kario statusà.

Teisë pabuèiuoti pulko vëliavà buvo suteikta kito bataliono jaunajam kariui. Kariuomenës kapelionas mjr. A. Valkauskas palinkëjo kariams linksmø ðventø Velykø ir suteikë palaiminimà.

Sveikinimo þodá tarë LLKS Tarybos pirmininkas Jonas Èeponis. MP vadas plk. ltn. R. Chrimlis dviem sakiniais kreipësi á pulko karius, o ðie á sveikinimà atsakë griausmingu „Valio!“

Jaunieji kariai – Tëvynës viltis ir pasididþiavimas

Ið Alytaus atvykusiam Didþiosios kunigaikðtienës Birutës bataliono dûdø orkestrui uþgrojus marðà, pradëjo þygiuoti jaunøjø kariø bûriai. Kokie graþûs mûsø vaikinai! Kaip darniai jie þygiuoja! Jø veiduose rimtis ir pasitikëjimas savimi ir vadais, teisëtas pasididþiavimas Tëvyne, atkûrusia valstybingumà. Tai visiðkai kita karta, kuri gimë pirmaisiais Sàjûdþio metais ir uþaugo jau nebe sovietinëje visuomenëje.

Jaunøjø kariø tëvai gavo progà tiesiogiai pabendrauti su kuopø, bûriø vadais. O paskui daug kariø buvo iðleisti trims dienoms ðventiniø atostogø. Ðis sprendimas buvo sutiktas kaip itin maloni ir labai laukta dovana kariø ðeimoms. Daugeliu atvejø tikras teisëtas Lietuvos karys pirmà kartà pasirodys uniformuotas saviðkiø aplinkoje, kur, be jokios abejonës, bus visapusiðkai aptartas priesaikos aktas. MP vadovybës organizuota priesaikos ceremonija vertintina ne tik kaip ástatyminis konstitucinës pareigos áforminimo aktas, bet ir kaip itin reikðminga jaunuoliams ir visuomenei pilietinio ugdymo pamoka. Daþniausiai ðeimos ar giminës istorijoje tokie gyvenimo momentai iðlieka nepamirðti.

Bolðevikinës reokupacijos nusikaltimai ir gëda

Nusiþengèiau savo sàþinei, jei nepasakyèiau, kad mano bendraþygiai sovietø reokupacijos metais, bûdami tokio paties amþiaus, kaip þygiuojantieji, taip pat puoselëjo viltá pasibaigus kovoms iðkilmingu marðu darnia rikiuote praeiti gimtojo miesto centrine gatve...

Lemtis, deja, buvo kitokia – Tuskulënø garaþo kolektyvinë duobë Nr. 31, aikðtë prie Kazlø Rûdos stribyno, Gulago „salos“ sàvartynas Magadane ir nuolatinis iðlikusiøjø persekiojimas sovietmeèiu... Ið bendrabyliø sulaukëme ðiø metø Prisikëlimo ðventës tik dviese. Ðie þodþiai nelaikytini skundimusi. Anaiptol, tai tik okupacijos metø tikrovës epizodas, vienas atvejis ið neaprëpiamos daugybës. Viliuosi, kad nûdienos jaunoms kartoms imperinio bolðevizmo teroro neteks patirti, nors tø paèiø piktø këslø ðaknys Rytuose liko neiðrautos.

Ugdyti sàmoningà valstybës pilietá

Pernai baigiantis metams MP sudarë bendradarbiavimo sutartá su Gyventojø genocido ir rezistencijos muziejumi. Sudarytojai teigia, kad ðià sutartá sudarë, „siekdami ugdyti Lietuvos karius sàmoningais pilieèiais, savo kraðto patriotais, þinanèiais savo valstybës istorijà, suvokianèiais istorinio – kultûrinio paveldo iðsaugojimo ir puoselëjimo svarbà, norëdami pabrëþti Tyrimo centro mokslinæ ir ðvietëjiðkà reikðmæ, taip pat sukaupti Lietuvos kariuomenës ir Mokomojo pulko istorinæ medþiagà“. Tikslas svarbus ir aktualus. MP ásipareigoja Muziejaus tyrimo centrui padëti kaupti eksponatus, dalyvauti Tyrimo centro vykdomose programose ir, þinoma, padëti rengti temines parodas, talkinti organizuojant moksleiviø vasaros stovyklas.

Beje, MP savo istorijos ir meno muziejuje saugo nemaþai vertingø eksponatø, kurie iðradingai panaudojami jaunøjø kariø pilietiniam ugdymui ir ðvietimui. Numatoma leisti pasinaudoti jais ir Genocido aukø muziejui.

Savo ruoþtu muziejus ásipareigoja nemokamai priimti organizuotai atvykstanèias MP kariø grupes. Numatoma rengti parodas, atsiþvelgiant á reikðmingas sukaktis ir valstybiniø ðvenèiø bei minëtinø dienø kalendoriø.

Seimo nutarimas ápareigoja

Seimo nutarimas paskelbti 2008 metus Sàjûdþio metais savaip ápareigoja ir kariniø vienetø vadovybæ, ðvietimo ástaigø vadovus, savivaldos institucijø darbuotojus. Planuojant renginius reikëtø stengtis iðryðkinti tautos masinio judëjimo – Lietuvos Sàjûdþio unikalumà Tëvynës ir pasaulio istorijoje. Treèioji Respublika buvo atkurta Sàjûdþiui grumiantis su Kremliumi, su vietine kompartine – ûkine nomenklatûra ir su KGB struktûromis. Sàjûdþio vadovai gebëjo veikti remdamiesi tarptautine teise, gorbaèiovinës perestrojkos metais prasikalusia ir suveðëjusia minties laisve. Beje, nenubrauktinas bendravimas ir su lietuviðka atsikvoðëti pradëjusia kompartijos dalimi.

Ávairaus pobûdþio Sàjûdþio susibûrimai ir kitokios kultûrinës priemonës puikiai ásikomponuoja á Lietuvos vardo tûkstantmeèio renginius. Be to, ateinantys metai reikšmingi mûsø visuomenei dar vienu poþiûriu – Vilnius tampa Europos kultûros sostine. Bûtø klaida manyti, kad tai tik paèiø vilnieèiø reikalas. 2005 metais Europos Parlamente buvo nutarta, jog nuo 2009 metø á programà bus átraukiamos ir Europos Sàjungos narës. Numatoma kiekvienais metais dviem Europos miestams suteikti Kultûros sostinës statusà. Reikia tikëtis, kad puiki proga skleisti ir garsinti nacionalinæ kultûrà bus deramai išnaudota.

Jonava

© 2008 „XXI amþius“