„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2008 m. balandžio 11 d., Nr. 4 (101)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys“

Edmundas Simanaitis

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko (toliau - MP) vadas plk. ltn. Renatas Chrimlis pasirašė įsakymą kovo 22 dieną atlikti naujai pašauktų į karo tarnybą vaikinų prisaikdinimo ceremoniją. Pasirinkta diena – Didysis šeštadienis – Kristaus prisikėlimo išvakarės. Šis sprendimas turi savo logiką.

Mokomojo pulko tradicija

Tradiciškai į Ruklą, kur yra dislokuotas MP, iš visos atvyksta Lietuvos jaunųjų karių tėvai, broliai, artimieji, jų draugės ir draugai. Paplentėje išsirikiavo pora kilometrų lengvųjų automobilių. Kariams rikiuotė ir ceremonialas – šventas dalykas. Pagal įstatymą šauktinio amžiaus vaikinai, pašaukti atlikti karo tarnybą, vadinami naujokais. Tik po pradinio mokymo, supažindinti su karine tvarka ir drausme, su konstitucine pareiga ir atsakomybe, iškilmingoje aplinkoje naujokai prisiekia „sąžiningai, be išlygų vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus“ ir pasižada būti „dorais ir garbingais Lietuvos kariais“.

Kario priesaika – jauno žmogaus gyvenime pirmas išskirtinės reikšmės aktas jam, jo artimiesiems ir visai pilietinei visuomenei. Jis atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Labai gerai, kad šis pilietinis aktas vyksta naujokų tėvų ir artimųjų akivaizdoje. Tai sustiprina jaunojo kario pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais, o kartu parodomas dėmesys ir išreiškiama pagarba ne tik jaunajam kariui, bet ir jo tėvams, užauginusiems jaunąjį šalies pilietį.

Simbolinė karių kartų sąsaja

Jaunieji kariai stovėdami rikiuotėje ar žygiuodami patiria „alkūnės jausmo“ būseną – jie tampa karinio vieneto nariais, gebančiais darniai veikti kartu ir atlikti vadų užduotis. Šis pasididžiavimo jausmas būdingas ir kitoms organizacijoms, kuriose rikiuotė yra būtinoji ritualų dalis, pavyzdžiui, šauliams ar skautams.

Pirmojo ir Antrojo bataliono karių stačiakampiai jau kuris laikas buvo išrikiuoti aikštėje. MP ir valstybės vėliavos su palyda buvo rikiuotės fronto viduryje. Kitoje aikštės pusėje išsirikiavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) apygardų vėliavos. Jas laikė žilagalviai partizanai, laisvės kovų veteranai – Lietuvos kariuomenės dimisijos kariai savanoriai. Ši simbolinė karių kartų sąsaja yra ne mažiau svarbi, kaip ir netrukus įvyksiantis naujokų priesaikos aktas. Ji akivaizdžiai liudija Tėvynės gynimo pareigos tęstinumą ir perimamumą, taip simboliškai parodomas Lietuvos kariuomenės tradicijų tęstinumas.

Pagal tradiciją priesaikos tekstą skaitė naujokas, savo pastangomis nusipelnęs tos garbės. Visi kiti išrikiuotieji būriuose naujokai kartojo priesaikos žodžius ir paskutinį priesaikos sakinį – „Tepadeda man Dievas“. Nuo šio momento visi naujokai įgijo garbingą Trečiosios Lietuvos Respublikos kario statusą.

Teisė pabučiuoti pulko vėliavą buvo suteikta kito bataliono jaunajam kariui. Kariuomenės kapelionas mjr. A. Valkauskas palinkėjo kariams linksmų šventų Velykų ir suteikė palaiminimą.

Sveikinimo žodį tarė LLKS Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis. MP vadas plk. ltn. R. Chrimlis dviem sakiniais kreipėsi į pulko karius, o šie į sveikinimą atsakė griausmingu „Valio!“

Jaunieji kariai – Tėvynės viltis ir pasididžiavimas

Iš Alytaus atvykusiam Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono dūdų orkestrui užgrojus maršą, pradėjo žygiuoti jaunųjų karių būriai. Kokie gražūs mūsų vaikinai! Kaip darniai jie žygiuoja! Jų veiduose rimtis ir pasitikėjimas savimi ir vadais, teisėtas pasididžiavimas Tėvyne, atkūrusia valstybingumą. Tai visiškai kita karta, kuri gimė pirmaisiais Sąjūdžio metais ir užaugo jau nebe sovietinėje visuomenėje.

Jaunųjų karių tėvai gavo progą tiesiogiai pabendrauti su kuopų, būrių vadais. O paskui daug karių buvo išleisti trims dienoms šventinių atostogų. Šis sprendimas buvo sutiktas kaip itin maloni ir labai laukta dovana karių šeimoms. Daugeliu atvejų tikras teisėtas Lietuvos karys pirmą kartą pasirodys uniformuotas saviškių aplinkoje, kur, be jokios abejonės, bus visapusiškai aptartas priesaikos aktas. MP vadovybės organizuota priesaikos ceremonija vertintina ne tik kaip įstatyminis konstitucinės pareigos įforminimo aktas, bet ir kaip itin reikšminga jaunuoliams ir visuomenei pilietinio ugdymo pamoka. Dažniausiai šeimos ar giminės istorijoje tokie gyvenimo momentai išlieka nepamiršti.

Bolševikinės reokupacijos nusikaltimai ir gėda

Nusižengčiau savo sąžinei, jei nepasakyčiau, kad mano bendražygiai sovietų reokupacijos metais, būdami tokio paties amžiaus, kaip žygiuojantieji, taip pat puoselėjo viltį pasibaigus kovoms iškilmingu maršu darnia rikiuote praeiti gimtojo miesto centrine gatve...

Lemtis, deja, buvo kitokia – Tuskulėnų garažo kolektyvinė duobė Nr. 31, aikštė prie Kazlų Rūdos stribyno, Gulago „salos“ sąvartynas Magadane ir nuolatinis išlikusiųjų persekiojimas sovietmečiu... Iš bendrabylių sulaukėme šių metų Prisikėlimo šventės tik dviese. Šie žodžiai nelaikytini skundimusi. Anaiptol, tai tik okupacijos metų tikrovės epizodas, vienas atvejis iš neaprėpiamos daugybės. Viliuosi, kad nūdienos jaunoms kartoms imperinio bolševizmo teroro neteks patirti, nors tų pačių piktų kėslų šaknys Rytuose liko neišrautos.

Ugdyti sąmoningą valstybės pilietį

Pernai baigiantis metams MP sudarė bendradarbiavimo sutartį su Gyventojų genocido ir rezistencijos muziejumi. Sudarytojai teigia, kad šią sutartį sudarė, „siekdami ugdyti Lietuvos karius sąmoningais piliečiais, savo krašto patriotais, žinančiais savo valstybės istoriją, suvokiančiais istorinio – kultūrinio paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo svarbą, norėdami pabrėžti Tyrimo centro mokslinę ir švietėjišką reikšmę, taip pat sukaupti Lietuvos kariuomenės ir Mokomojo pulko istorinę medžiagą“. Tikslas svarbus ir aktualus. MP įsipareigoja Muziejaus tyrimo centrui padėti kaupti eksponatus, dalyvauti Tyrimo centro vykdomose programose ir, žinoma, padėti rengti temines parodas, talkinti organizuojant moksleivių vasaros stovyklas.

Beje, MP savo istorijos ir meno muziejuje saugo nemažai vertingų eksponatų, kurie išradingai panaudojami jaunųjų karių pilietiniam ugdymui ir švietimui. Numatoma leisti pasinaudoti jais ir Genocido aukų muziejui.

Savo ruožtu muziejus įsipareigoja nemokamai priimti organizuotai atvykstančias MP karių grupes. Numatoma rengti parodas, atsižvelgiant į reikšmingas sukaktis ir valstybinių švenčių bei minėtinų dienų kalendorių.

Seimo nutarimas įpareigoja

Seimo nutarimas paskelbti 2008 metus Sąjūdžio metais savaip įpareigoja ir karinių vienetų vadovybę, švietimo įstaigų vadovus, savivaldos institucijų darbuotojus. Planuojant renginius reikėtų stengtis išryškinti tautos masinio judėjimo – Lietuvos Sąjūdžio unikalumą Tėvynės ir pasaulio istorijoje. Trečioji Respublika buvo atkurta Sąjūdžiui grumiantis su Kremliumi, su vietine kompartine – ūkine nomenklatūra ir su KGB struktūromis. Sąjūdžio vadovai gebėjo veikti remdamiesi tarptautine teise, gorbačiovinės perestrojkos metais prasikalusia ir suvešėjusia minties laisve. Beje, nenubrauktinas bendravimas ir su lietuviška atsikvošėti pradėjusia kompartijos dalimi.

Įvairaus pobūdžio Sąjūdžio susibūrimai ir kitokios kultūrinės priemonės puikiai įsikomponuoja į Lietuvos vardo tūkstantmečio renginius. Be to, ateinantys metai reikšmingi mūsų visuomenei dar vienu požiūriu – Vilnius tampa Europos kultūros sostine. Būtų klaida manyti, kad tai tik pačių vilniečių reikalas. 2005 metais Europos Parlamente buvo nutarta, jog nuo 2009 metų į programą bus įtraukiamos ir Europos Sąjungos narės. Numatoma kiekvienais metais dviem Europos miestams suteikti Kultūros sostinės statusą. Reikia tikėtis, kad puiki proga skleisti ir garsinti nacionalinę kultūrą bus deramai išnaudota.

Jonava

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija