„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2008 m. balandžio 11 d., Nr. 4 (101)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Emigrantų našlaičiams“ dažnesni psichikos sutrikimai

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Kauno Centro poliklinikos
Psichikos sveikatos centro
vadovė, vaikų ir paauglių
psichiatrė-psichoterapeutė
Vida Matulionienė
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

„Jeigu šeimoje, iš kurios tėvai emigravo į užsienį, iki išvykimo nebuvo harmoningų tarpusavio santykių, vaikas nebuvo laikomas svarbiu asmeniu, su juo nebuvo aptartos tolesnės vaiko globos, šeimos tarpusavio bendravimo sąlygos, nesilaikoma susitarimų ir pažadų, tai atsiranda prielaidos, kad vaikas, likęs be artimiausių jam žmonių, jausis ypač vienišas ir nesaugus, kas ilgainiui gali išprovokuoti įvairius psichikos sutrikimus“, – įsitikinus Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė, vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė Vida Matulionienė.


Už gimtinę nėra brangesnės vietos

Bronius VERTELKA

Ramygalos gimnazijos dvyliktokės
Agnė Gutauskaitė (kairėje)
ir Irma Baltrūnaitė
Autoriaus nuotrauka

Nesmagu klausytis teigiančių, kad kaime iš jaunų liko tik niekam tikę ar prasigėrę. Irma Baltrūnaitė ir Agnė Gutauskaitė – Ramygalos gimnazijos dvyliktokės, ir joms visai negėda sakyti, kad gyvena Daniūnų kaime, nuo kurio iki artimiausio miesto yra maždaug septyni kilometrai. Ne už kalnų merginoms baigiamieji egzaminai. Ką veiks toliau, tvirtai dar nėra nusprendusios, tačiau žino tikrai, kad ateitį sies su kaimo verslu, kadangi į jį turi ateiti didžiulės Europos Sąjungos investicijos.

Vasarą Agnė nesigėdija eiti ravėti daržų ir šiaip nėra baltarankė, nors jos tėvas – stambus ūkininkas, užsiima grūdinių kultūrų verslu. Sulaukusi pilnametystės, Agnė gavo vairuotojo teises, tačiau nenorėdama išsiskirti iš bendraamžių ryte kartu su visais sėda į mokyklinį autobusiuką.


„Pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys“

Edmundas Simanaitis

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko (toliau - MP) vadas plk. ltn. Renatas Chrimlis pasirašė įsakymą kovo 22 dieną atlikti naujai pašauktų į karo tarnybą vaikinų prisaikdinimo ceremoniją. Pasirinkta diena – Didysis šeštadienis – Kristaus prisikėlimo išvakarės. Šis sprendimas turi savo logiką.


„Aš – Jėzaus kryžiaus kelyje“

Marijampolės specialiųjų namų
gyventojai džiaugėsi draugyste
tampančiais susitikimais
su „didžiaisiais“
ir „mažaisiais“ draugais

Kovo 18 dieną Marijampolės specialiųjų globos namų gyventojai su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ vykdomos programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ dalyviais susirinko į bendrą susikaupimo valandėlę „Aš – Jėzaus kryžiaus kelyje“. Šios programos esmė – tai vieno suaugusiojo ilgalaikis savanoriškas bendravimas su vienu vaiku, siekiant išugdyti vaiko atsakomybę, pasitikėjimą ir rūpinimąsi savimi bei kitais, padidinti vaiko atsparumą žalingai aplinkai, kad vaikas sustiprėtų vidumi, pagerintų santykius namuose.


Santuoka ar partnerystė

Šeima – labai brangus žodis kiekvienam iš mūsų. Jos pradžių pradžia – santuoka, kai du žmonės Dievo akivaizdoje prisiekia mylėti vienas kitą iki mirties, rūpintis ir globoti ligoje ir tada, kai vargas prispaus. Visi šie klausimai buvo aptariami Marijampolėje kovo 27-30 dienomis vykusioje Moksleivių ateitininkų pavasario akademijoje (MAPA).


Jaunimui – apie dėkingumą

Kovo 29 dieną Marijampolės apskrities Vaikų globos namų aktų salėje vyko jaunimo seminaras „Mus perkeičiantis dėkingumas“, kurį organizavo Vilkaviškio vyskupijos Vaikų sielovados centras ir Vilniaus akademinės sielovados centras. Dalyvavo 30 jaunuolių iš Lazdijų, Liudvinavo, Marijampolės ir Šeštokų parapijų, taip pat keletas jaunuolių iš Vaikų globos namų. Pranešimą „Dėkingumas ir meilė mūsų gyvenime“ skaitė Vilniaus akademinės sielovados centro programų koordinatorė ses. Lina Briliūtė, SF. Paskaitą su kūrybinėmis komandinėmis užduotimis „Naujo gyvenimo versmė“ vedė Vilkaviškio vyskupijos Vaikų sielovados centro referentė ses. Daiva Beata Staskevičiūtė, SF. Šio centro savanoriai Otilija ir Donatas dalijosi savo tikėjimo patirtimi.


Festivalis „Džiūgaukim... Aleliuja“

Kovo 24–30 dienomis Marijampolėje vyko tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim... Aleliuja“, šiemet surengtas jau devintą kartą. Kaip įprastai, jis tęsėsi visą savaitę po Velykų.

Šiemet festivalyje dalyvavo virš 40 chorų iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat svečiai iš Latvijos ir Lenkijos. Giesmininkų skaičius viršijo 1000. Festivalio atidarymo koncertas įvyko kovo 24 dieną Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Per visą savaitę kas vakarą joje giedojo vis kiti chorai. Pirmąją festivalio dieną ir savaitgalį įvairūs kolektyvai lankėsi ir kitose Vilkaviškio vyskupijos bažnyčiose: renginio svečiai džiugino klausytojus Akmenynuose, Igliaukoje, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Liubave, Liudvinave, Marijampolės Bazilikoje, Prienuose, Sasnavoje, Sintautuose, Šunskuose, Vilkaviškio Katedroje.


Šalta be motinos meilės

Sunku suvokti, ką šiais laikais be mokslo gali veikti, bet yra tokių jaunų žmonių, kurie nesimoko. Jie nenori baigti nė dešimt klasių.

Štai mano kaimynų dukra. Dailiai nuaugusi, liekna, madingai apsirengusi šešiolikmetė. Ir ką jūs manot – ji jau senokai neina į mokyklą. Sako, kad jos svajonė – ištekėti, o paskui viskas savaime klostysis. Bet koks rimtas, save gerbiantis vaikinukas imtų su tokia mergina draugauti. Ne, jos šeima nėra asociali, tėvai – darbštūs žmonės. Per tuos darbus tėtis ir mama nerasdavo laiko su dukra pabendrauti, ir taip vieni nuo kitų tolo, svetimėjo. Kas iš to, kad mergaitė viskuo aprūpinta, turi draugų, bet tėvai ja mažai domisi. Jie dukrai pasakė: „Esi didelė, kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi“.


Vaikystės džiaugsmo šokis

Vetusta Prišmantienė

Miniatiūra

Velykos! Kuris Lietuvos žemėje gimęs žmogus šio nuostabiai skambančio, visuotinį džiaugsmą, dvasinį triumfą nešančio žodžio nesieja su savo gyvenimo pradžia – vaikyste, metų tėkmėje vis atklystančia atmintin nutolusių skaidriausių dienų regėjimais!?

„Mamyte, mes norime palakstyti po pievelę basi!“ - tarytum didžiausios pavasarinės dovanos prašo motinų kaimo vaikai.


Jaunųjų konservatorių lygai 15 metų!

1993 metų kovo 26 dieną septyni „Jaunimo sambūrio“ nariai „Sąjūdžio žiniose“ išspausdino Tėvynės atgimimo sąjungos Jaunimo skyriaus steigiamąją deklaraciją. Tokia buvo vienos didžiausių ir aktyviausių Lietuvos jaunimo politinių organizacijų – Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) – pradžia.


Kada baigiasi gyvenimo aušra?

Margarita Ševeliova

Kai mane pavadina vaiku, labai maloniai paglosto savimeilę. Skubėjau suaugti tada, kai kiti dar mėgavosi vaikyste. Ilgai lauktas metas, kada viskas galima ir niekas nedraudžiama, pasirodo, kausto labiau nei bet kokie suvaržymai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija