Pavasariškos Kazimierinės

Jurgita Paulauskaitė,

Ukrinų ateitininkų kuopos globėja

Klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius prisega ateitininko ženkliuką

Kandidatai jaunųjų ateitininkų įžodžiui pasiruošę. Dešinėje – ateitininkas studentas Vincas Lizdenis

Misionierė s. Aušra

Klausome s. Aušros pasakojimo

Agapė

Dainos „Lietuva“ pagauti

Su pavasario pradžia Ukrinuose šventėme Kazimierines. Paminėti šv. Kazimiero – viso pasaulio lietuvių jaunimo Globėjo – šventę, Tikėjimo metus, Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų atvyko Sedos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės, Pikelių Šv. Jurgio ateitininkų kuopų nariai, Židikų M. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos ateitininkai-kandidatai ir Renavo moksleiviai.

Giesme, daina, gyvu žodžiu į susirinkusiuosius kreipėsi „Marijos radijo“ darbuotojas, ateitininkas studentas Vincentas Lizdenis.

Pavasaris – ne tik gamtai, bet ir mūsų dvasiai svarbus, nes galime apsivalyti, atsinaujinti Atgailos sakramentu Jėzaus dėka. Kai rytą pradedi malda, suvoki, koks jis nuostabus. Tai – laikas, kai gali pasikalbėti su pačiu geriausiu draugu – Jėzumi. Jis niekada nenuvilia, keičia mūsų gyvenimus labai paprastai: sumažėja noras tingėti, padidėja noras mylėti, siekti šventumo. Tai – ne senų močiučių, o jūsų kasdieninis reikalas.

Esame apdovanoti daugybe dalykų. Tėvynė – Dievo dovana. Ji prasideda nuo kasdieninės maldos, gero darbo. Mūsų pirmosios pergalės irgi prasideda čia.

Mano močiutė užaugino aštuonis vaikus. Dabar jai 93 metai. Ji studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Užėjus karui, negalėjo pabaigti mokslų. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus inicijavo motinų, užauginusių septynis ir daugiau vaikų, pagerbimą. Priėjusi prie prezidento, močiutė į ranką jam įspraudė rožinį ir pasakė: „Su šituo daiktu mes 50 metų laukėme Lietuvos valstybės atkūrimo kaip stebuklo“. Prezidentas pravirko.

Mylėti Dievą ir artimą – žmogaus sėkmės paslaptis.

Sesė Aušra, Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė misionierė, jau 10 metų triūsianti Afrikoje, supažindino su gyvenimo šiame kontinente ypatumais. Iš pasakojimo bei pademonstruotų nuotraukų buvo matyti nenusakomas skirtumas tarp mūsų ir afrikiečių buities. Jiems trūksta visko, nors auksą kasa net vaikai. Jie – geriausi atvykėlių palydovai, kurie net įkyriai be perstojo sekioja įkandin, todėl viską žino, kas bebūtų atsitikę jų artimiausioje aplinkoje. S. Aušra apibūdino afrikiečių gyvenimo būdą. Jie džiaugiasi kiekvienu valgomu dalyku. Valgo vieną kartą per dieną. Vaikai mokosi labai prastomis sąlygomis, bet lankyti mokyklą – didelis prestižas. S. Aušra dalijosi įspūdžiais, o jos balse aidėjo viltis. Kalbėjo apie beturčius ir pabrėžė, kad jie neserga nei depresija, nei širdies ar sąnarių ligomis. Pastarųjų nėra dėl palankaus klimato ir ramaus gyvenimo būdo, kurį diktuoja pati gamta. Šiek tiek atsikvėpusi Lietuvoje s. Aušra vėl keliaus į Centrinę Afriką ir savo gyvenimu dalinsis su afrikiečiais, gyvens jų džiaugsmais ir vargais, ieškos Dievo artumo.

Paminėdami Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų, pasidžiaugėme geriausiais Ukrinų pagrindinės mokyklos mokinių kūrybiniais darbais, atrinktais II etapui Mažeikių dekanate. Laureatai apdovanoti Padėkos raštais.

Šv. Mišių metu ateitininkų gretas papildė trys jaunučiai: Kamilė Čiutytė, Ramunė Lukošiūtė bei Irmantas Šadauskas. Klebono kun. Egidijaus Jurgelevičiaus drąsinantis palinkėjimas – „Be Jėzaus jūs nieko negalite...“ – skatina auginti tikėjimą, kad būtume veiklūs Dievo įrankiai.

Sušilę ne tiek nuo karštos arbatos, kiek jaukaus pabendravimo, skirstėmės, vildamiesi susitikti dar ne kartą, kad palaikytume vieni kitus Tikėjimo kelyje.

Ukrinų ateitininkai dėkoja Ukrinų pagrindinės mokyklos administracijai už sudarytas sąlygas, Sedos, Židikų, Pikelių tikybos mokytojoms, Renavo bibliotekininkei ir kun. Sigitui Valauskiui, atlydėjusiems vaikus į šventę ir džiuginusiems savo bendryste.

Mažeikių rajonas
Godos Urbonaitės, Janinos Brazauskienės
ir  Jurgitos Paulauskaitės nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“