Jaunųjų giesmininkų balsai

Vilkaviškio vyskupijos vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų festivalio dalyvių giesmė

Gieda Kybartų kun. Virgilijaus Jaugelio jaunimo centro choro choristės

Diriguoja Garliavos parapijos jaunimo choro vadovė Simona Jasauskytė-Pranckevičienė

Choro giesmių klausosi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Kun. Armino Lukoševičiaus nuotrauka

Spalio 25–27 dienomis Šakiuose vyko IV Vilkaviškio vyskupijos vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų festivalis „Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia“. Jame giedojo apie 150 aktyvių choristų.

Jau penktadienio vakare „Varpo“ pagrindinės mokyklos kiemą užplūdo choristai: Kybartų parapijos Kun. Virgilijaus Jaugelio jaunimo centro choras, Sangrūdos gimnazijos sakralinės muzikos ansamblis „Sanctus“, jungtinis Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos jaunimo ir Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mišrus choras, Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos jaunimo choras „Dievo vaikai“, Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios jaunimo choras „Vincentiečiai“, Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos vaikų ir jaunimo choras, Šventežerio parapijos bažnytinis jaunimo choras „Sonare“, Alytaus Šv. Kazimiero, Garliavos Švč. Trejybės ir Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijų jaunimo chorai.

Svečiai skubėjo įsikurti jiems paskirtose vietose. Visiems dalyviams mielai talkino šakiečių savanorių būrys.

Šventė prasidėjo susikaupimu. Visi dalyviai susirinko Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vėlų vakarą vyko Susitaikinimo pamaldos, kuriose dalyvavę kun. Vitalijus Golinas, kun. Vitalij Volodkovič, kun. Arminas Lukoševičius ir joms vadovavęs Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro (VVJC) direktorius kun. Jonas Cikana ramiu balsu klausė visų: „Paklauskime kiekvienas savęs, ar tikrai mylime Viešpatį visa širdimi ir neturime kitų dievų? Ar mylime artimą kaip patį save? Ar tikrai priimame kitą tokį, koks jis yra? Ar nuoširdžiai atliekame savo pareigas?..“ Bažnyčioje stojo tyla. Kiekvienas paniro į savas mintis. Keturi kunigai nuoširdžiai ir kantriai išklausė kiekvieną, visi turėjo galimybę prieiti, tarti savo žodį ir apvalyti save. Vyravo ramybė ir susikaupimas. Jaunimas labai atsakingai žiūrėjo į šį žingsnį, mąstė, ką ne taip padarė savo gyvenime. „Tavo nuodėmės atleistos – eik ramus!“ (Lk 7, 36–50) – žodžiai, kurie sustiprina tolimesniam gyvenimui.

Šeštadienio popietę bažnyčios erdvėje baugščiai sklendė jaunųjų giesmininkų balsai. Su dideliu jauduliu mažesnieji, o su mažesniu vyresnieji repetavo vakaro pasirodymui – jungtinio choro koncertui!

Renginio koordinatorius Aurimas Galianovas pristatė visus svečių kolektyvus, jų vadovus susirinkusiems giesmės ir bažnytinės muzikos mylėtojams. Šakių vicedekanas klebonas kun. Sigitas Matusevičius prisiminė šv. Cecilijos šūkį: „Cantate Domino canticum novum!“ („Giedokite Viešpačiui naują giesmę!“). „Mūsų Bažnyčia yra jauna. Tai – didžiulis tikėjimo liudijimas ne tik mūsų parapijai, bet ir visai vyskupijai šiais, Tikėjimo, metais! Ačiū Jums už tai. Maldingo ir džiugaus vakaro!“

„Bažnyčia neša misiją – prieštaravimo misiją. Visi aplinkui kariauja – chorų, šokių karai, kiti karai. O čia priešingai – suvažiuoja jaunimas ir nesivaržydamas tarpusavyje jungiasi bendrai giesmei!” – pridūrė VVJC vadovas kun. Jonas Cikana.

Koncertas prasidėjo giesme šv. Cecilijai – bažnytinės muzikos ir vargonininkų globėjai. „Vardo kilnesnio nėra!“ – pakilūs balsai, besišypsančios lūpos, nuoširdus atsidavimas giesmei... Patys mažiausieji besijaudindami nežymiai mindžikavo, o vyresnieji, ne pirmąkart traukę šlovinimo giesmes, jau be jaudulio, nuoširdžiasi, drąsiai giedojo. „Tik Tavo meilė viską gali!“ – choras savo balsais drebino bažnyčios skliautus! „Tik ji išgelbėt gali! Sveikinam Tave, o Motina Marija“, – mažiausiųjų balseliai suvirpino širdis... „Sveika, Sandoros skrynia“, – pritarė vyresniųjų choras. „Aš nebijau! Joks žmogus neišplėš manęs iš Jo delnų!“ – šie žodžiai sustiprino kiekvieną klausytoją. Kaip svarbu kiekvieną dieną girdėti tokius tvirtus žodžius! Giesmės uždegė klausytojų širdis atnaujinti tikėjimą, atsinaujinti lemiamiems žingsniams. „Kas gieda – tas dvigubai meldžiasi“, – yra pasakęs šv. Augustinas. Iš širdies giedodami giesmes, apvalome savas širdis. Tik būdami švarūs savo vidumi, galime priimti teisingus sprendimus, teisingai vadovautis sąžinės balsu. „Kai nuodėmė vilios, duok sąžinės šviesos“, – pritarė šiems apmąstymams balsai. „Apkabink, Jėzau, mano pečius, ir atnešiu dar daugiau vaisių“, – net susėdę kunigai lingavo pritardami džiugiems 2013 metų Lietuvos jaunimo dienų himno žodžiams. Darnus balsų skambesys pribloškė tuos, kurie retai teišgirsta tokį didelį chorą giedant kartu... Galinga balso jėga! Galbūt kiti net nesitikėjo, kad tiek jaunų žmonių jungiasi į parapijos veiklą. Tai – puikus pavyzdys tiems, kas menkai težino tai.

Vakaro koncertą vainikavo gražūs padėkos žodžiai. Šakių rajono meras Juozas Bertašius kiekvienam chorui įteikė po padėką už dalyvavimą festivalyje, tardamas: „Ačiū jums, kad per tokį trumpą laiką padarėte mus laimingus!“ „Telydi jus Viešpaties palaima ir įkvėpimas, skleidžiant dieviškąsias vertybes!“ – pritarė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasperavičienė. Publikai atsistojus, buvo iškilmingai sugiedotas festivalio himnas „Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia!“

VVJC vadovas kun. J. Cikana, vakarą užbaigė žodžiais: „Sako, nelabai įmanoma rasti tą ribą, kur baigiasi kūnas, kur prasideda siela, bet mokslas nustatė, kad kartais tokius dalykus galime pajausti. Jei jūsų širdys buvo pakylėtos, o kūnu lakstė šiurpuliukai, vadinasi, tai ir yra prisilietimas prie sielos“.

Sekmadienio ryte jaunimo veiduose jau nesimatė jaudulio. Gražiai sustyguoti organizaciniai reikalai nekėlė nereikalingų klausimų – visi žinojo, kas ir ką turi daryti. Tad nors ir didelis jaunų žmoniųbūrys buvo, bet visiškai jokio triukšmo, chaoso. Garbė organizatoriams!

Šv. Mišias už jaunimą koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius. Tai buvo tikrai jaunatviška Eucharistijos šventė – jaunimas skaitė skaitinius, šlovino Viešpatį giesme. Homilijoje vyskupas R. Norvila daug kalbėjo apie maldą – nereikėtų per daug susiaurinti maldos prasmės. Tai – ne tik pokalbis, bet ir prašymas, padėka, šlovinimas. Vyskupas pacitavo nekrikščionio rašytojo – romėno Plinijaus Jaunesniojo (I–II a.) – liudjimą apie giedančius susirinkusius krikščionis. Muzika ir giesmė visuomet turėjo ypatingą reikšmę. „Šiandien jau būtų sunku ir įsivaizduoti liturgiją be giesmių, kurios gyvuoja ilgus šimtmečius, – dėstė ganytojas. – Tik giedodami suprantame, kokie gilūs ir prasmingi yra giesmių tekstai“. Ne tik giesmė, bet ir jos siekimas, kasdienės repeticijos visus suvienija. Kiek triūso reikia, kad balsai skambėtų darniai, kad savo giesme galėtum paliesti kito žmogaus širdį. Kokia turi būti vadovų beribė kantrybė ir atsidavimas, siekiant suvaldyti darnų balsų skambesį! „Dalyvavimas parapijos chore yra didelė patirtis! Tegul giesmė jus pakelia ir augina tikėjime!“ – sakė vysk. R. Norvila, prisiminęs berankį gitaristą, nuostabiai grojusį kojų pirštais Pasaulio jaunimo dienose Romoje 2000 metais, drąsino jaunimą džiaugtis tuo, ką turi bei ieškoti svarbiausio: „Stiprėkite ir aukite bendrystėje su Dievu ir vieni su kitais!“

Garsiais plojimais choristai atsidėkojo Vilkaviškio vysk. R. Norvilai, Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centrui, Šakių parapijai ir savanoriams, o ypač „Varpo“ mokyklos direktoriui Vitui Daniliauskui. Festivalis nesibaigia – jis ir toliau lydi prisilietimais, prisiminimais ir neapčiuopiamu tikrumu. Dievui nėra negalimų dalykų – ačiū, kad visi esame!

Jūratė TC

Šakiai
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“