Atsinaujinimo dienoje – apie laimingą gyvenimą

Svečias iš Italijos kun. Brunas Fereras SDB Evgenios Levin (bernardinai.lt) nuotrauka

Sausio 26 dieną, sekmadienį, katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Kaune, VDU Didžiojoje salėje, surengė pirmą šiais metais Atsinaujinimo dieną. Renginyje dalyvavo svečias iš Italijos Brunas Ferero (Bruno Ferrero) – kunigas salezietis, pedagogas ir publicistas, Lietuvoje gerai pažįstamas iš jo kūrybos. Pilnutėlė salė vos sutalpino (ne tik sėdinčius, bet ir stovinčius) įvairaus amžiaus ir iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų atvykusius Atsinaujinimo dienos dalyvius, kurie drauge šlovino Viešpatį su „Gyvųjų akmenų“ bendruomene, klausėsi kun. B. Ferero SDB konferencijų, dalyvavo darbo grupėse, o vakare šventė sekmadienio Eucharistiją, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Per visą renginio laiką atskiroje auditorijoje vyko Švč. Sakramento adoracija.

Konferencijos su kunigu ir rašytoju

„Mano laimės paieškos ir patirtis“ – taip pavadintą pirmąją konferenciją vedęs kun. B. Fereras sakė: „Dievas sukūrė pasaulį, jo norėjo, kaip mama nori savo kūdikio“. Daug žmonių mano, jog jų gimimas yra grynas atsitiktinumas. Tačiau jau pirmosios Šventojo Rašto eilutės atveria tikrovę: Dievas norėjo kiekvieno iš mūsų. Esame tikras Dievo stebuklas. Ir tai turime atrasti, nustebti dėl jo, tarti „taip“ gyvenimui ir pajusti malonumą gyventi, jausti gyvenimą kaip kažką neparasto. „Du dalykai padeda atrasti Dievą: nustebimas ir meilė“, – sakė kun. B. Fereras.

Krikščionims dovanotas laikas, svečio žodžiais tariant, yra kitoks: mes einame į pradžią, ne į pabaigą. Esame Dievo norėti pradžioje, esame ir danguje Jo laukiami (Jėzus yra sakęs: „Einu jums vietos paruošti“; Jn 14, 2). „Mūsų gyvenimas yra paženklintas tuo didžiuoju laukimu“, – sakė kun. B. Fereras. Svečias kunigas ragino padėti pasauliui iš naujo atrasti asmens šventumą. Dievui pasaulis yra tarsi gražiausia dėlionė, joje kiekvienas yra šventas ir svarbus. Dievas liūdi, jei žmogus nedaro to, kam buvo sukurtas. Jis visai kūrinijai uždėjo savo antspaudą, davė daug dovanų. Ar jas pastebime? „Dievas netgi siuntė savo Sūnų, o Jis atidavė mums visa, ką turėjo“, – kalbėjo kun. B. Fereras.

Konferenciją „Gyvenimo pilnatvė Dieve“ svečias pradėjo nuo pamąstymo apie kuklų, prieš beveik 200 metų gimusį asmenį – kun. Joną Boską, kuris turėjo svajonę pakeisti pasaulį auklėjimu. Tai – pats gražiausias dalykas, vertas gyvenimo. Šv. Jonas Boskas mėgdavo sakyti, jog dangus yra čia, visur, jis begalinis. Jis mokė ir vaikus turėti svajonę. „Kai žvelgiame į vaiką, ar matome Dievą? Tai – ne įsivaizdavimas, bet tikrovė“, – sakė kun. B. Fereras, pabrėždamas: „Tik meilė gali pakeisti pasaulį, ir ji, parodyta kitam, konkrečiai, visada sugrįžta“. Italijoje, pasak svečio, yra daug tuščių bažnyčių, tačiau jos niekada nebūna tuščios, jei prie jų veikia vaikų ir jaunimo oratorijos. Šiandien, pasak svečio, esame praradę ir Dievo didybės suvokimą. Jis geras ir didis, ir tik tai suprasdami galime suvokti, jog gyvenimas yra labai rimtas dalykas. Jo pabaigoje būsime paklausti: o kur tavo žmona, vyras, vaikai? O kaip tu praleidai tas valandas ir dienas, kurias tau dovanojau? Dievas stiprus, tačiau iš Jo stiprybės turi gimti ne mūsų baimė, bet drąsa. Dievas nuolat traukia prie savęs. Sukurti iš meilės, į tą meilę ir esame nuolat traukiami. „Kai Dievas atėjo į žemę, Jis turėjo mirti, nes niekas Jo čia nemylėjo taip, kaip Jis mylėjo“, – teigė kun. B. Fereras. Konferencijas svečias nuolat iliustravo pasakojimus įsimintinomis gyvenimiškomis istorijomis ir ragino tėvus dažnai pasakoti vaikams istorijas, jomis perteikti savo patirtį, supratimą apie didžiuosius gyvenimo, tikėjimo ir kt. klausimus.

Darbas grupėse

Po pietų Atsinaujinimo dienos dalyviai galėjo rinktis temines arba amžiaus grupes. Užtarimo malda už norinčius meldėsi „Gyvieji akmenys“ ir „Gailestingumo versmė“. Su vaikais užsiėmimą vedė s. Marta (Šv. Jono apaštalinės seserys) ir „Dievo armija“. Brolis Jurgis (Šv. Jono bendruomenė) bendravo su jaunimu tema „Įsimylėti laimingai. Ar įmanoma?“ Nemažai sutuoktinių atėjo pabendrauti su ateitininkais Jurgita ir Vytautu Saliniais. Penkių vaikų tėvai pasakojo, kas jų šeimoje teikia laimę, ir sakė, jog daugiausia džiaugsmo semiasi iš vaikų auginimo. „Gyvenu vienas, bet nesu vienišas. Kaip galiu gyventi Dievo garbei ir žmonių gerovei?“ – šia tema kalbėjo Dalia Railaitė („Gerojo samariečio“ bendruomenė), tikindama, jog morališkai smunkančioje visuomenėje krikščionys, iš tiesų gyvenantys pagal savo išpažįstamą tikėjimą, gali sukelti dvasinę revoliuciją.

Daugiausia klausytojų pasirinko svečio kun. Ferrero grupę. Jis kalbėjo apie šv. Jono Bosko auklėjimo sistemą, jo optimizmą (niekas nematė jo praradusio viltį), pasitikėjimą, kad ten, kur neįmanoma, viskuo pasirūpins Švč. Mergelė Marija. Šv. Jonas Boskas paskyrė savo gyvenimą vaikų, jaunimo auklėjimui – tai, pasak jo, gyvenimo verti dalykai, o kas dirba dėl vaikų – dirba dėl pasaulio ateities. Šiandien saleziečiai daro tai, apie ką svajojo šv. Jonas Boskas. Kun. Ferrero ragino susimąstyti, ar kiekvienas savo gyvenime tuo, ką daro, tapo tokį paveikslą, kurį kuria pats Dievas? Linkėjo visiems kada nors išvysti gražų savo gyvenimo piešinį Dievo akivaizdoje.

Sekmadienio Eucharistija

Eucharistiją švęsti Atsinaujinimo dienos dalyvius katecheze parengė kun. Jacekas Paszenda SDB. Minėdamas visų žmonių siekį būti laimingiems, jis priminė šv. Jono Bosko troškimą padaryti laimingus labai jaunus žmones, kurie, siekdami laimės, atsidurdavo ir kalėjimuose. Susitikimas su Jėzumi liturgijoje teikia tikrąją laimę. Jėzus rodo, kur šią laimę rasti – Jis pats yra tos laimės ir šviesos šaltinis, Jis yra Gelbėtojas. Ši laimė – ne danguje, o gyvenime, kuris neturi pabaigos. Laimė – vienybė su Dievu. Būti tikrai laimingiems ir šventiems reikia tik kelių dalykų: gerai atlikti savo pareigas, melstis, su vaikišku pasitikėjimu atiduoti save į Dievo rankas.

Vėliau Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius visus gausius sekmadienio šv. Mišių dalyvius ragino melstis už dvasinį atsinaujinimą, už saleziečių misijos Lietuvoje plėtrą, už kunigus, kad jie žvelgtų į šv. J. Bosko pavyzdį. Eucharistiją koncelebravo svečias kun. B. Fereras, kiti kunigai. Homiliją pasakęs arkivyskupas pakvietė pasigilinti, kodėl Jėzaus misija vyko palyginti pagoniškoje Galilėjos šiaurėje, kodėl Jėzus pasirinko savo apaštalais žvejus. Jėzus buvo ten, kur labiausiai reikėjo, kur buvo daugiau dvasinės tamsos, pasišaukė tuos, kurie buvo paprasti, imlūs gėriui. Paprasti vyrai viską metė ir nusekė paskui Jėzų. Ir pirmųjų amžių krikščionys, ir krikščionys šiandien dėl savo tikėjimo kai kada viską, net ir savo gyvybę, atiduoda.

Homilijoje arkivyskupas ragino mąstyti, ką kiekvienas dar galėtų padaryti, kad būtų geras Jėzaus bendradarbis, kartu prisimindamas savo paties pašaukimui subręsti didelę įtaką padariusį kunigą salezietį, saleziečių misiją Lietuvoje (pradėtą 1934 metais, po 6 metų sovietų nutrauktą, bet šiandien sėkmingai vykdomą), daug savo dvasios vaikų išauginusį šiomis dienomis minimą Pal. Jurgį Matulaitį. Atsinaujinimo diena baigta giesme kartu su pačiais mažiausiais renginio dalyviais – vaikais (kurie per visas šv. Mišias buvo scenoje, šalia altoriaus) bei visus įtraukusiu sakraliniu šokiu.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

© 2014 „XXI amžius“