LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai

Zigmas Tamakauskas

Renginį vedė Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė

Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleivių literatūrinė-muzikinė kompozicija

Minint Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje buvo rašomi rašiniai tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina ir paragino mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė (mokytoja Jurgita Žygienė) ir Justina Sereikaitė (mokytoja Nijolė Karčiauskienė) savo rašiniuose bando atsakyti į klausimą, ar asmens vertybes ir pasirinkimą lemia istorinis laikas.

G. Jodkaitė rašo, kad svarbiausios vertybės nekinta, nes jos „žmogų daro žmogumi“ ir pastebi, kad tą žmogiškumą gali lemti ir istorinis laikas, susidariusios aplinkybės, pateikdama pavyzdžių iš knygnešystės ir Lietuvos partizaninio karo prieš sovietinį okupantą laikotarpių, kada padidėjus priespaudai, padidėjo ir pasiaukojimo vertybė. Mokinės nuomone, dabartinis žmogus labiau vertina materialines vertybes, o ne tautines nuostatas. „Žmonės save laiko pasaulio piliečiais, dėl to liberalizmas ir globalizmas tapo vertybe“, – rašo G. Jodkaitė.

J. Sereikaitė rašydama apie vertybes, remiasi Lietuvos partizaninio karo istorijos epizodais – „didžių apsisprendimų ir pasirinkimų laikotarpiu“, kada kova dėl laisvės tapo didžiausia vertybe. Ji rašo, kad šioje kovoje „lietuviai įrodė, kaip brangina savo tėvynę ir kiek yra pasirengę dėl jos padaryti“. Mokinė cituoja 1951 m. liepos 20 d. išleisto laikraščio „Partizanas“ mintis, kad „laisvė neįkainojama, be jos gyventi neįmanoma, gyvenimas tampa beprasmis. Žmogus, išsižadėjęs laisvės, netenka savo žmogiško orumo“. Toliau mokinė rašo apie Deklaraciją pasirašiusiuosius, jos didžiulę reikšmę organizuojant tolimesnį pasipriešinimą pavergėjui. J. Sereikaitė, remdamasi ginkluoto pasipriešinimo dalyvio poeto Broniaus Krivicko mintimis, savo rašinį baigia išvada, kad „kovojantis žmogus atsiskleidžia kaip aiškiai apsisprendusi herojiškai aukai ir ją apmąstanti asmenybė“.

Dvyliktokė Aurelija Skučaitė (mokytoja Olgita Cironkaitė) savo rašinyje „Ką man reiškia Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracija“ teigia, kad „šiandienos Lietuvos jaunimui laisvės kovos nebėra tokios jau aktualios. Jį labiau domina naujos technologijos, žiniasklaida, kompiuteriniai žaidimai, šiuolaikinis jaunuolis vis dažniau jaučia, kad visas pasaulis yra jo tėvynė...“ Tačiau rašinio autorė vis dėlto mano, kad dabartiniai jaunuoliai „jaučia pagarbą visiems partizanams, kuriems padedant, žmonės nepasidavė okupantų valdžiai ir jei vėl grėstų tėvynei pavojus, pakiltų kovoti už gimtąjį kraštą“.

Tos pačios klasės mokinė Agnietė Vežbavičiūtė (mokytoja Rasa Zigmantavičienė) rašinyje „Laisvės siekis nemiršta“ peržvelgdama okupacijos padarinius mūsų krašte, partizaninį karą, Deklaracijos esmę, jos teisinę ir politinę nuostatą, svarbiausią partizaninės kovos tikslą – laisvos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą – rašo: „Aš gimiau laisvoje Lietuvoje. Turiu visas galimybes gyventi, mokytis, laisvai reikšti savo mintis, kalbėti gimtąja kalba, puoselėti tradicijas ir kultūrą, bet tvirtai žinau – nevalia pamiršti tų, kuriems už tai esu ir esame dėkingi“.

Rašinių konkurso rengėjai, minėtų rašinių autorės ir jų mokytojos gražiai buvo pagerbti vasario 17 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusioje TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos, miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus bei Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centro konferencijoje. Jos globėja – Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Ji įteikė rašinių konkurso rengėjams – Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorei Klavdijai Kovalenkinai ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkui Zigmui Tamakauskui – Padėkos raštus. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Padėkos raštais ir knygomis buvo apdovanotos rašinių autorės ir mokytojos. Konferencijos viešnioms – Lietuvos moterų lygos pirmininkei prof. Onai Voverienei ir Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkei Meilutei Asanavičienei – už patriotinės krypties visuomeninę veiklą įteikti Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus jubiliejiniai Padėkos raštai.

Konferenciją sveikino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, LPKTS garbės pirmininkas, legendinio partizano Juozo Lukšos brolis Antanas Lukša, europarlamentaras Algirdas Saudargas, Ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys ir kiti. Turiningus pranešimus skaitė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. Vytautas Grigaravičius („Partizanų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII“), Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas („Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui suvokimas...“), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyr. specialistas Darius Juodis („Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės“), VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas („Istorinės atminties politika Lietuvoje: atraminiai Lietuvos valstybingumo taškai“), VU istorijos fakulteto doktorantė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos narė Inga Zakšauskienė („Vakarų radijo transliacijų vaidmuo Lietuvos laisvės kovoms“).

Konferencijoje dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Skokauskienė, Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provincijolas, buvęs Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus SJ, Seimo narys Arimantas Dumčius, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, miesto mokyklų mokytojų bei mokinių atstovai, buvę Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir kiti besidomintys vykusiu Lietuvos partizaniniu karu su sovietiniu okupantu.

Konferencijos dvasią ir jos turinį apibendrino Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleiviai. Jie atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Argi būčiau kritęs, jei nebūčiau mylėjęs“, susilaukusią ilgų ir dėmesingų plojimų.

Dėkingumo žodžius tarė LPKTS Valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas ir LPKTS Valdybos narė Onutė Tamošaitienė.

Konferencija buvo tarsi įžanginė dalis minint šiais metais Lietuvos partizaninio karo su sovietiniu okupantu vado Jono Žemaičio-Vytauto, Seimo sprendimu prieš penkerius metus įteisinto ketvirtojo Lietuvos Prezidento, 105-ąjį gimtadienį ir jo nužudymo 60-ąsias metines.

© 2014 „XXI amžius“