Skrydis į Lietuvą

Zigmas Tamakauskas

Konkurso aptarimo renginį lietuviškomis dainomis nuspalvino Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų merginų choras „Lyra“ (vadovė – Asta Miknienė) bei vaikinų dainavimo studijos nariai (vadovas – Raimundas Martinkėnas)

Užduotis paaiškina Vertinimo komisijos narė J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Vinanta Gulbinienė

Konkurso „Skrydis į Lietuvą“ rengėjai ir svečiai

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, nuo 2008 metų buvo surengti septyni tarpmokykliniai patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję Seimo paskelbtų metų atitikmens turinį. Juose dalyvavo miesto bendrojo lavinimo mokyklų (gimnazijų) vyresnių klasių mokiniai. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą, tautinės krikščioniškos savimonės pasireiškimą sovietinės okupacijos metais, LKB Kronikos ir kitų nelegalių leidinių vaidmenį demaskuojant sovietinės valdžios melą, tikinčiųjų persekiojimą, jos vykdytą rusinimo politiką.

2013 metai buvo paskelbti 1863 metų sukilimo bei Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejinio minėjimo metais. Šia tematika, naudojant vaizdines priemones, surengtos atviros pamokos, pavadintos „Skrydis į Lietuvą“, miesto „Saulės“ ir „Rasos“ gimnazijose, Juozo Urbšio katalikiškoje, Juozo Grušo meno, Stasio Lozoraičio vidurinėse mokyklose ir Šv. Pranciškaus mokykloje. Surengtos pažintinės popietės Palemono ir Petrašiūnų bendruomenėse.

„Skrydis į Lietuvą“ tema akcentuota ir 2013 metų pabaigoje surengtame tarpmokykliniame istorijos konkurse. Jame norėta labiau atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo pobūdį, jo pasekmes, žiaurų numalšinimą, atsiradusią „koriko“ sąvoką, sustiprėjusią rusifikavimo politiką, spaudos draudimą, vieno iš sukilėlių vadų – kunigo Antano Mackevičiaus – keltą tautos apsisprendimo teisę, nuolatinį mūsų tautos stengimąsi ištrūkti iš pavergėjų gniaužtų, su idealizmo sparnais pakilti į Lietuvą. Prisiminti ir Vinco Mykolaičio-Putino sovietiniais metais parašyti „Sukilėliai“, kur rašytojas išsakė nepaprastai tuo metu drąsią mintį – sukilimas turi būti tęsiamas. Tai skambėjo tada tarsi simbolinis raginimas nesitaikstyti su pavergėju, neišsigąsti, o tais pačiais idealizmo sparnais pasiaukojamai skrieti į Lietuvos laisvę. Šį skrydį į laisvą prieškario Lietuvą savo garsiajame Testamente pažymėjo ir Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas: Mes skrisime į Lietuvą. Šie skrydžiai, kuriuos lydėjo didelis pasišventimas bei pasiaukojimas, žadino patriotinę mintį, teikė temas mūsų tautos kūrybinėms pajėgoms, atliko tam tikrą vaidmenį Lietuvos atgimimo procese.

Visuose istorijos konkursuose aktyviai dalyvavo J. Grušo meno vidurinė mokykla, S. Lozoraičio ir J. Urbšio vidurinės mokyklos, Pilėnų pagrindinė mokykla, Jono Pauliaus II, VDU „Rasos“, Jono Jablonskio, „Aušros“, Šv. Mato, Jono Basanavičiaus ir „Saulės“ gimnazijos. Gaila, kad šiuose konkursuose tik vieną ar du kartus dalyvavo Rokų ir Šančių vidurinės mokyklos, Aleksandro Puškino ir „Varpo“ gimnazijos. Nė karto nedalyvavo Jurgio Dobkevičiaus ir Vaižganto vidurinės mokyklos.

Tarpmokyklinis istorijos konkursas „Skrydis į Lietuvą“ įvyko S. Lozoraičio vidurinėje mokykloje, o jo aptarimo popietė, sutikus miesto merui Andriui Kupčinskui ir administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui, vyko didžiojoje miesto savivaldybės salėje.

Konkurse dalyvavo 40 mokinių iš 3 pagrindinių ir 3 vidurinių mokyklų bei 11 gimnazijų. Konkurso užduotį sudarė trijų dalių klausimynas. Iš viso galima buvo surinkti 50 taškų. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 32 taškus. Dauguma mokinių teisingai nurodė bendrą sukilimo tikslą, Muravjovo vaidmenį malšinant sukilimą, kun. A. Mackevičiaus gyvenimo vietą, draudimą spausdinti lotyniškomis raidėmis knygas, rusifikavimo politikos esmę, sukilimo vadus, S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamo lėktuvo pakilimo skrydžiui per Atlantą vietą, skrydžio finansavimo šaltinį, lėktuvo pavadinimą. Tačiau kai kurie mokiniai neatpažino S. Dariaus nuotraukos, tik pusė mokinių žinojo, kad S. Darius ir S. Girėnas skraidino į Lietuvą laiškus, nutiesdami iš Šiaurės Amerikos oro pašto kelią. Tiek pat mokinių teisingai nurodė aukštosios mokyklos rūsį, kuriame buvo paslėpti balzamuoti mūsų didvyrių kūnai. Gaila, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (buvusio instituto) vadovybė nepanoro tos autentiškos vietos išsaugoti. Buvo sunaikinta, išardyta ir greta buvusi Atlanto nugalėtojų relikvinė ekspozicija. Kauno savivaldybei vadovavusių liberalų iniciatyva buvo užkasta išlikusi S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus požeminė dalis Senosiose miesto kapinėse. Labiau istorinio paveldo saugotojams rūpėjo išsaugoti sovietinių okupantų simbolius ant Vytauto Didžiojo tilto negu savo tautos reliktą.

Konkurse daugiausiai taškų, atsakęs į 43 pateiktus klausimus surinko Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos antros klasės gimnazistas Kazimieras Buškus (mokytoja – Vaida Godaitė), dvi antrąsias vietas pasidalijo, surinkę po 39 taškus, J. Basanavičiaus gimnazijos antros klasės gimnazistas Jonas Ribikauskas (mokytoja – Dainora Budreikienė) ir VDU „Rasos“ gimnazijos antros klasės gimnazistas Paulius Čeponis (mokytoja – Jolita Mitrulevičienė). Trečiosios vietos atiteko Kauno S. Lozoraičio vidurinės mokyklos 10 klasės mokinei Gretai Juknaitei (mokytoja – Silva Poškuvienė), KTU gimnazijos pirmos klasės gimnazistams Dominykui Sargūnui bei Aušrai Bukniutei (mokytoja – Jūratė Jarmalauskienė), Jono Jablonskio gimnazijos pirmos klasės gimnazistui Laurynui Miknevičiui (mokytoja – Inga Račaitytė) ir antros klasės gimnazistei Martynai Mingaudaitei (mokytoja – Renata Gimžūnienė).

Konkurso laimėtojams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, Padėkos raštai. Nugalėtojus pasveikino Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komiteto narys Algimantas Kurlavičius, miesto savivaldybės mero pirmasis patarėjas Zenonas Abramavičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir kiti.

Rengiant konkurso programą ir kitą konkursinę medžiagą nuoširdžiai talkino konkurso komisijos nariai – S. Lozoraičio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Silva Poškuvienė, J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Vinanta Gulbinienė, istorikas Darius Juodis. Organizacinei komisijai sumaniai vadovavo S. Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina ir jos pavaduotoja Vida Sinkuvienė. Konkurso aptarimo popietę prasmingai nuspalvino Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų dainorėliai.

Šiemet numatome surengti savo krašto istorijos pažinimo konkursą, susijusį su Baltijos kelio minėjimu, Lietuvos Sąjūdžiu. Ryškiau turėtų būti pagerbtos ir Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinės. Turėtume dažniau prisiminti ir Mažąją Lietuvą, Kristijono Donelaičio kūrybinę dvasią.

© 2014 „XXI amžius“