Jauni žmonės – Bažnyčios dabartis

Popiežiaus mintys Azijos jaunimo dienų dalyviams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus bendrauja su Azijos jaunimo dienų dalyviais

Šventasis Tėvas laimina mažają koriejiečių maldininkę

Jaunieji Azijos katalikai dalyvauja susitikimo renginiuose

Jaunosios korėjietės sveikina popiežių Pranciškų

Azijos jaunimo susitikimo dalyvė skelbia palankumą Šventajam Tėvui

Džiaugiamasi Šventojo Tėvo atvykimu į Korėją

„Korėjietiškas“ susitikimų istorijos bruožas

Ryškiausias kontinentinis popiežiaus Pranciškaus apaštalinio vizito Pietų Korėjoje bruožas, be abejonės, buvo jo dalyvavimas Tedžono miesto apylinkėse vykusiose 6-osiose Azijos jaunimo dienose. Šis aspektas turi ir visuotinę reikšmę, kadangi Azijoje gyvena beveik du trečdaliai planetos gyventojų, ir dauguma jų yra jauni žmonės. Štai kodėl, sveikindamas Šventąjį Tėvą, šio žemyno ganytojų vardu Azijos vyskupų konferencijų federacijos pirmininkas, Bombėjaus (Indija) arkivyskupas kardinolas Osvaldas Grasijasas (Oswald Gracias) neatsitiktinai, kalbėdamas apie šį demografinį aspektą, pripažino, kad būtent Azija didele dalimi lemia pasaulio (ir Bažnyčios) ateitį. Kaip tik dėl to popiežiaus Pranciškaus išsakytos mintys Azijos jaunimui turi bendrapasaulinę plotmę ir yra reikšmingos visų tautų jauniesiems katalikams bei jų sielovadininkams. Šventasis Tėvas priminė senosios ar naujesnės krikščionybės herojiškos praeities (kankinystės) paveldo branginimo svarbą jaunųjų kartų auklėjimui bei jaunatviško ir atsakingo optimizmo puoselėjimo reikšmę krikščioniškos vilties stiprinimui.

Prieš aptariant popiežiaus Pranciškaus sakytą homiliją rugpjūčio 17 dieną, sekmadienį, jo aukotų iškilmingų šv. Mišių metu uždarant 6-ąjį Azijos jaunimo susitikimą, trumpai prisiminkime šio išskirtinio renginio istoriją. Mes gerai žinome kas keli metai vykstančias Pasaulines jaunimo dienas (2013 metais jos buvo surengtos Brazilijos mieste Rio de Žaneire, o 2016-aisiais įvyks Lenkijos mieste Krokuvoje), daugelyje katalikiškų šalių vykstančias nacionalines jaunimo dienas, bet kontinentiniai tokio pobūdžio susitikimai vyksta tik Azijoje. Taip burti jaunuosius katalikus milžiniškoje azijiečių terpėje, kur jie dažnai gyvena radikaliai skirtingomis sąlygomis, kilo 1991 metais, kai Čenstakavos Dievo Motinos šventovėje Lenkijoje vykusiose 3-iosiose Pasaulio jaunimo dienose neįprastai gausus Azijos šalių jaunų žmonių būrys atvyko į susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II iš daugiau nei 30 šio kontinento šalių. Tuomet su minėta iniciatyva buvo kreiptasi pritarimo ir paramos į Azijos vyskupų konferencijų federaciją (FABC), kuri tam tikslui 1993 metais Tailando sostinėje Bankoke surengė Azijos šalių katalikų jaunimo organizacijų ir sielovadininkų pasitarimą. Jame buvo sudaryta nuolat veikianti darbo grupė, kurios pastangomis jau kitais metais, 1994-aisiais, Tailande buvo surengtos pirmosios Azijos jaunimo dienos. Paminėtina, kad iki šiol jau iš šešis kartus vykusių Azijos jaunimo dienų (septintosios 2017 metais vyks Indonezijoje) net trys (įskaitant šiemetines) buvo surengtos Pietų Korėjoje. Tai patvirtina šios šalies jaunųjų katalikų sielovados ir jaunimo organizacijų stiprumą bei ryškų korėjietišką misijų akcentą Azijos krikščionybėje, ypač tikinčių pasauliečių veikloje.

Priimti brangų kankinystės paveldą

Rugpjūčio 13–17 dienomis Pietų Korėjos mieste Tedžone vykusiose 6-osiose Azijos jaunimo dienose, kuriose pirmą kartą dalyvavo Popiežius, vyko ypač draugiškas daugiatautės jaunųjų katalikų minios bendravimas, gausūs vieši liudijimai, teatralizuoti pasirodymai, religinės muzikos ir šokio grupių koncertai. Bet renginio centre, žinoma, buvo religiniai užsiėmimai, skatinantys jaunimo krikščionišką entuziazmą, svarbų misijų veiklai Azijos kultūrų ir tikybų įvairovėje, kurioje Kristaus išpažinėjai kol kas yra aiški mažuma. Pagal iš anksto sudarytą ir sumaniai įgyvendintą šio jaunimo sąskrydžio, kuriame buvo apie 50 tūkstančių dalyvių iš 23 šalių, programą kasdienėse pamaldose, mąstymuose bei katechetiniuose pokalbiuose ypatingas dėmesys buvo skirtas geresniam krikščioniškojo tikėjimo šaknų Kristaus Kryžiuje suvokimui ir brangaus kankinių, paaukojusių gyvybes už ištikimybę savo religijai, atminimo stiprinimui, prasmingam šio herojiško paveldo priėmimui šiandien. Vadovaujant į Azijos jaunimo dienas atvykusiems žymiausiems žemyno ganytojams, buvo aptariami antikrikščioniški šių dienų reiškiniai: agresyvaus sekuliarizmo ir praktinio materializmo bei žmogiškai prigimčiai priešingų tendencijų plėtra, naujųjų krikščionių persekiojimas islamistiniuose ir komunistų tebevaldomuose Azijos kraštuose. Pagaliau buvo žadinama ir skatinama jaunųjų katalikų visuomeninė ir misijų veikla, tiek sprendžiant aktualias socialines problemas savosiose šalyse, tiek ir skelbiant bei patikimai liudijant Evangeliją pasauliui.

Apie tai šv. Mišių homilijoje kalbėjo ir popiežius Pranciškus, apmąstydamas prasmingą 6-ųjų Azijos jaunimo dienų temą: „Azijos jaunime, kelkis! Kankinių garbė jums tešviečia!“ Antroji temos dalis susieta su tuo, kad Šventasis Tėvas vizito Pietų Korėjoje metu, rugpjūčio 16 dieną, palaimintaisiais paskelbė net 124 korėjiečių kankinius, XVIII ir XIX amžiuose paaukojusius savo gyvybes dėl ištikimybės Kristui, nepabūgusius tuomet toje šalyje vykusių didžiųjų krikščionybės persekiojimų. Azijos jaunimo dienų uždarymo šv. Mišios kaip tik buvo aukojamos prie senovinės Haemi pilies, kurioje Korėjos feodaliniai valdovai kalino, žiauriai kankino ir brutaliai žudė pirmųjų kartų krikščionis. Priminęs šį brangų ištikimybės Kristui liudijimo pavyzdį, popiežius Pranciškus sakė, kad „korėjiečių kankiniai ir daugybė kitų visoje Azijoje atidavė kūnus savo persekiotojams; o mums jie perdavė amžinąjį liudijimą, kad Kristaus tiesos šviesa išsklaido visas tamsybes, kad Kristaus meilė šlovingai triumfuoja“. Tokia tikra Jo pergalė prieš mirtį ir mūsų dalyvavimas toje pergalėje leidžia atremti ir tuos iššūkius, kuriuos krikščionybei kelia ir šiandienos aplinkybės: tai mus ypatingai guodžia, stiprina mūsų tikėjimą ir duoda vilčių Bažnyčios ateičiai.

Atmesti tai, kas veda į nuodėmę ir mirtį

Nurodydamas pirmąją kontinentinių jaunimo dienų temos dalį „Azijos jaunime, kelkis!“ Šventasis Tėvas sakė, apibrėžia jaunųjų katalikų pareigą bei atsakomybę skleisti savąjį tikėjimo džiaugsmą pasaulyje. Komentuodamas tris raktinius šios temos dalies žodžius, popiežius Pranciškus aiškino, kad sąvoka „Azija“ nurodo didžiulį kontinentą, turtingą filosofinių ir religinių tradicijų, tačiau kuriame tebėra platūs akiračiai jaunatviškam liudijimui Kristaus, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Jaunieji Azijos katalikai ne tik turi didžiuotis, kad yra didžiausio pasaulyje žemyno sūnūs ir dukros, bet „turi teisę ir pareigą pilnatviškai dalyvauti savųjų visuomenių gyvenime. Nebijokite nešti savojo tikėjimo išmintį į kiekvieną socialinio gyvenimo sritį!“ – kvietė Šventasis Tėvas. Jis paminėjo, kad azijiečiai kaip ir kiekvienos pasaulio tautos žmonės turi mylėti ir saugoti savąjį nacionalinį tapatumą, matyti, kas yra gražu, tauru ir gera savose kultūrose ir tradicijose. „Ir tuo pat metu jūs, kaip krikščionys, žinote, kad Evangelija turi galią nuskaistinti, išryškinti ir išpuoselėti šį paveldą“, – aiškino jauniesiems katalikams popiežius Pranciškus. Tai – atsakinga užduotis, kurios įgyvendinimui reikia remtis su Krikštu ir Sutvirtinimu gautomis Šventosios Dvasios malonėmis vienybėje su savo ganytojais. Taip galima priimti daugelį pozityvių vertybių, kurios yra įvairiose Azijos tautinėse kultūrose, bet išskirti ir tai, kas nesuderinama su krikščionišku tikėjimu. Svarbu įžvelgti ir atmesti tuos šiuolaikinės kultūros bruožus, kurie yra nuodėmingi, sugedę bei veda į mirtį.

Jis pastebėjo, kad susitikimo dienų temoje randamas žodis „jaunimas“ irgi daug ką pasako, nes šiam žmogaus gyvenimo laikotarpiui būdingas optimizmas, energingumas, geros valios ir svajonių raiška. „Leiskite, kad Kristus jūsų natūralų optimizmą paverstų krikščioniška viltimi, jūsų energiją – moraline vertybe, o jūsų gerą valią – pasiaukojančia meile!“, – linkėjo popiežius Pranciškus. Tokiu būdu tikinčio žmogaus jaunystė taptų tikra dovana Jėzui ir pasauliui. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad jaunieji krikščionys, nepriklausomai nuo jų pašaukimo ir karjeros, ar jie būtų darbininkai ar studentai, jau sudarę santuoką ar pasirinkę kunigišką ir vienuolinį gyvenimą, visi jie yra ne tik Bažnyčios ateitis, bet būtina ir mylima Bažnyčios dabartis! Po tokio net du kartus pakartoto išskirtinės jaunų žmonių reikšmės Bažnyčios dabarčiai ir būtinybės juos vertinti ir jais dar labiau remtis bažnytiniame gyvenime pripažinimo popiežius Pranciškus akcentavo ir krikščioniškojo jaunimo atsakomybę būti vieningu, siekti Dievo artumo ir glaudžiai bendradarbiauti su savo kunigais ir vyskupais, „darant Bažnyčią šventesnę, misionierišką ir nuolankią, mylinčią ir šlovinančią Dievą, siekiančią tarnauti vargšams, vienišiems, silpniems ir marginalizuotiems žmonėms“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Pabusti ir drąsiai žengti pirmyn

Jis priminė to šventadienio Evangelijos skaitinyje (Mt 15, 21–28) pateiktą pasakojimą apie svetimšalę moterį kanaanietę, kuri atkakliai prašė Jėzaus pagalbos, nors Jo mokiniai bandė ją atstumti. Ir šiandien krikščionys dažnai atsiranda pagundos akivaizdoje pasitraukti nuo pagalbos prašančių svetimšalių, nepažįstamų vargšų, kurie kaip ir ta kanaanietė ieško meilės, pagalbos, draugystės su Kristumi.

„Viešpatie, padėk man“ (Mt 15, 25), – šaukia šiandien daugybė kankinių, kurie patiria kančias ar žūsta dėl tikėjimo į Jėzų, ir tą šauksmą savo širdyje turi išgirsti ištikimieji Viešpaties mokiniai. „Atsiliepkime, nebūkime kaip tie, kurie nustumia prašančius pagalbos, tarsi tarnavimas vargšams kliudytų būti arti Viešpaties, – kalbėjo popiežius Pranciškus. – Ne! Mes turime būti kaip Kristus, kuris atsiliepia į kiekvieną prašymą padėti savąja meile, gailestingumu ir užuojauta“. Įpareigojančiai skamba ir 6-ųjų Azijos jaunimo dienų temos žodis „kelkis!“ Anot Šventojo Tėvo, tai – aiškinimas apie pareigą nuolatiniam budrumui, nepasidavimui įvairiems neigiamiems poveikiams, pagundoms, savo ir kitų nuodėmėms. Tai – raginimas neatbukinti jautrumo grožiui ir šventumui, netapti abejingais Evangelijos džiaugsmui. „Man nepatinka matyti jaunus žmones, kurie snaudžia“, – prisipažino popiežius Pranciškus, kviesdamas jaunuosius Azijos katalikus pabusti ir drąsiai žengti į priekį, būti vertiems Dievo palaiminimo. „Būdami tikri dėl Dievo meilės, eikite į pasaulį, kad jūsų patirtą gailestingumą (plg. Rom 11, 30) kiti – jūsų draugai, bendradarbiai, kaimynai, tėvynainiai, kiekvienas šiame didžiajame kontinente – irgi dabar priimtų kaip Dievo gailestingumą. Kaip tik to gailestingumo mes esame išganyti“, – baigdamas homiliją tvirtino Šventasis Tėvas.

Kiek anksčiau, rugpjūčio 15 dieną, dar viename vykusiame susitikime su Azijos jaunimo dienų dalyviais palietęs jaunų krikščionių veiklumo klausimą, jis pripažino, jog tai nėra paprasta, ir visai įmanomas nusivylimas susidūrus su „pasaulio dvasios“ realybe. „Dažnai gerumo ir vilties sėklas, kurias bandome sėti, nustelbia savanaudiškumo, priešiškumo ir neteisingumo piktžolių sėklos ir ne tik apie mus, bet ir mūsų pačių širdyse“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis nurodė nerimą keliančią vis didesnę atskirtį visuomenėje tarp turtingųjų ir vargšų, išryškėjusius stabmeldystės gerovei, galiai, malonumui net aukšta žmogiškosios gyvybės kaina ženklus. Aplinkui, tarp mūsų draugų ir bendraamžių, mūsų kaimynystėje yra daug dvasinio skurdo, vienišumo ir nusivylimo, ir atrodo, kad Dievas pašalintas iš to paveikslo. „Dvasinė dykuma plečiasi visame pasaulyje, gniuždydama jaunus žmones, atimdama iš jų viltį ir net gyvybes“, – aiškino Šventasis Tėvas, paliesdamas skaudžią savižudybių skaičiaus augimo tarp jaunų žmonių problemą. Bet ir tokiame pasaulyje mes esame pašaukti žengti pirmyn, liudydami viltingą Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Jo Karalystės pažadą! „Evangelija mus moko, kad Jėzaus Dvasia gali atnešti naują gyvenimą į kiekvieno žmogaus širdį ir gali perkeisti kiekvieną situaciją, netgi, atrodytų, labiausiai beviltišką, – tikino jaunimą popiežius Pranciškus. – Tai yra žinia, kuria esate pašaukti dalintis su savo bendraamžiais mokyklose, darbo vietose, šeimose, universitetuose, bendruomenėse. Kadangi Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, mes žinome, kad Jis turi „amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68), kad Jo žodis turi galią paliesti kiekvieną širdį, nugalėti blogį gerumu, pakeisti ir išgelbėti pasaulį“. Reikia tikėtis, kad tokio Šventojo Tėvo mokymo paskatinti Azijos jaunieji katalikai, kupini entuziazmo ir vilties, sugrįžę į gimtuosius kraštus, padarys daug gerų darbų.

© 2014 „XXI amžius“