Maumedžiai vėjyje

Grupė Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto studentų prie Džiuginėnų dvaro

Grupė Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto studentų kapinaitėse prie Juzefo Perkovskio amžinojo poilsio vietos

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto studentai, vadovaujami lektorės eduk. mgr. Janinos Bucevičės ir Telšių kunigų seminarijos dėstytojo ir dvasios tėvo, kun. teolog. lic. Sauliaus Tomošaičio, susirinko pakalbėti, pamąstyti apie kančios esmę ir prasmę žmonių gyvenime, mirtį, jos sampratos kaitą istorijoje, žmogaus gyvenimo prasmę teologijoje, Dievo šviesoje ir jos paieškas filosofijoje. Studentai diskutavo, ieškojo atsakymų į jiems rūpimus klausimus, gilinosi į dabar mūsų visuomenėje aktualius aborto, eutanazijos, savižudybės klausimus, ieškojo atsakymų, kaip galėtų padėti kritinėse, ribinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms.

Studentai ne tik diskutavo. Grupė muzikos ir šokio pedagogikos studentų vyko į iki Sovietų Sąjungos okupacijos Džiuginėnų dvarą valdžiusių Žemaitijos didikų Gorskių amžinojo poilsio vietą, sutvarkė kapinaites, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Miško apsuptyje esančiose kavinaitėse buvo prisimintas ir pagerbtas tragiškai iš gyvenimo lemtingą 1940 metų liepą išėjęs iškilus šios giminės atstovas dailininkas, menotyrininkas, fotografas ir filantropas Juzefas Perkovskis, prisiminti jo darbai, saugomi Žemaičių „Alkos“ muziejuje. Grįždami studentai su dėstytoja užsuko ir į Džiuginėnų dvarą. Bandyta įsivaizduoti, kaip dvaras atrodė prieškariu. Dailininką Juzefą Perkovskį jo brolį Tadeušą Perkovskį, iškilų tarpukario Lenkijos diplomatą, ir jųdviejų seserį Jadvygą dar mena priešais paradinį įėjimą ošiantys trys maumedžiai, čia kurį laiką augo ir dabartinio Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio senelė Magdalena Gorska, o 1862–1865 metais gyveno rašytoja Žemaitė, čia ji ištekėjo už Lauryno Žymanto, iš čia ji slapta gabeno maistą ir rūbus 1863–1864 metų sukilimo dalyviams. Vakaro prieblandoje, pridengusioje laiko padarytas žaizdas, Džiuginėnų dvaras įgavo mistišką pavidalą, kai rodėsi, kad laikas pasisuko atgal, kad tuoj tuoj pasigirs eiklių žirgų traukiamos karietos garsai, sušnarės damų suknelės, išlips elegantiški ponai, per parką čežindamas lapus pareis mįslingai šypsodamasis dailininkas Juzefas Perkovskis... Deja, tik tyliai vėjyje vaitojo maumedžiai...

Janina Bucevičė

© 2014 „XXI amžius“