Mokyklos renginių pynė

Juozo Grušo meno mokyklos direktorė Nijolė Šimienė ir pavaduotoja Eugenija Paškauskienė su svečiais

Kauno Juozo Grušo meno mokykla, mieste garsėjanti savita mokymo programa, pasižymi ir aktyvia patriotinės pilietinės sąmonės formavimo veikla. Tai užsibrėžta daryti gražiai sąveikaujant mokytojų ir mokinių iniciatyvai per meninį artumą, savarankišką kūrybinį procesą, per pažintines ekskursijas, susitikimus, aktyvią būrelių, mokinių organizacijų veiklą, įvairius minėjimus. Spalį mokykloje vyko išskirtinis tęstinio etnokultūrinio projekto „Linksma mūsų šeimynėlė“ pristatymas, subūręs ne tik mokytojus, mokinius, bet ir jų tėvelius. Ši projekto dalis buvo skirta pagerbti mokinius, dalyvavusius respublikinėje Dainų ir šokių šventėje „Čia mūsų namai“. Mokyklai šokių dienoje „Sodauto“ atstovavo 56 šokėjai – jaunučiai, jauniai ir jaunuoliai. Šiam mokinių būriui vadovavo choreografijos mokytoja Ina Skirmantienė. Renginio mintys daugiausia sukosi apie Dainų ir šokių šventę. Šokių dienos dalyviai išsakė prisiminimus, vienas kitas iš vyresniųjų padarė net pranešimus. Šokėjus sveikino jų draugai, mokytojai, tėveliai. Sveikinimo žodį tarusi mokyklos direktorė Nijolė Šimienė Dainų šventės dalyviams įteikė Padėkas. Padėkota ir pačiai mokyklos direktorei, aktyviems šokėjų tėveliams bei bendruomenės nariams už finansinę paramą įsigyjant naujus koncertinius drabužius, avalynę. Aktyviai šiame renginyje dalyvavo mokytojos Erika Gylienė, Marija Petravičienė, Jolita Radvilienė, Jūratė Pirštelienė ir šokių vadovė Ina Skirmantienė.

Spalio pabaigoje mokykloje buvo minimos Vėlinės pagal pradinių klasių mokytojos Zofijos Šimkienės ir tikybos mokytojų Vidos Zulonaitės bei Audronės Pundinienės parengtą projektą „Tas baltas Vėlinių dangus...“ Scenoje prie surinktų rudens lapų kauburėlių mirgėjo žvakių liepsnelės, simbolizuojančios ir žmogaus laikinumą, ir viltingą nenutrūkstamą dvasinio gyvenimo šviesą. Salėje skambėjo Vėlinių nuotaikai pritaikyti poezijos posmai, sklido maldos bei giesmių žodžiai, kanklių muzikos garsai. Prisiminti mirę artimieji, mokyklos bendruomenės nariai. Tikybos mokytojos ragino Visų Šventųjų dienos vakare ir Vėlinių dieną aplankyti kapines, uždegti žvakeles ne tik ant savo mirusių artimųjų kapų, bet ir ant niekieno nelankomų kapų.

Mokyklos direktorės N. Šimienės Padėkos raštai, įteikti penktųjų klasių mokinių varžytuvių tęstinio projekto „Iš tautosakos lobyno“ nugalėtojams, primena lapkričio 12 dieną vykusią lietuvių smulkiosios tautosakos viktoriną. Kaip teigė lietuvių kalbos mokytoja Dalė Pupiuvienė, šiame renginyje penktokai parodė didelį kūrybinį išradingumą – jie minė mįsles, pamėgdžiojo gamtos garsus, sakė greitakalbes, buvo išmokę įdomių priežodžių ir patarlių. Mokinių komandų atstovai, skambant penktokių mergaičių kanklininkių ansamblio tautinės muzikos garsams, piešė pasirinktos patarlės turinio atitikmens piešinį, jį viešai komentavo. Mokiniai turėjo progos pajusti mūsų gimtosios kalbos gyvumą, turtingumą ir skambesį. Gal ir vėliau, pamilę lietuvišką žodį, jį brangins, neterš įvairiomis svetimybėmis.

Paminėtinas mokykloje vykęs lapkričio renginys – Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Jį pradėjo mokyklos direktorės pavaduotoja, istorijos mokytoja metodininkė Eugenija Paškauskienė. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas glaustai paminėjo Lietuvos kariuomenės kūrimo istoriją, jos žygius. Istorinės rekonstrukcijos klubo „LDK Varčiai“ nariai Erikas Vasiljevas ir Laurynas Zinkevičius gyvai parodė menamą Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ginkluotės vaizdą ir karybą. Mokiniai atidžiai stebėjo tuometinio bajoro – kario – šarvus, ginkluotę. Daug emocijų sukėlė lietuvio kario ir „kryžiuočio“ dvikova. Žinoma, kaip ir Žalgirio mūšyje laimėjo lietuvis – nuaidėjo gausių plojimų banga... Renginį patriotine daina sušildė jaunesniųjų klasių dainorėliai, vadovaujami mokytojo Artūro Sinkevičiaus.

Mokykloje buvo surengta ir Vilniaus grąžinimo 75 metų jubiliejaus minėjimo popietė. Mokiniai žiūrėjo filmą, kuriame Lietuvos generalinio konsulato Vilniuje darbuotoja Birutė Fedaravičienė pasakoja savo prisiminimus apie 1939–1940 metų įvykius. Paminėta dr. Vinco Kudirkos, varpininko, brėžusio Lietuvos valstybės atkūrimo kontūrus, mirties data.

Zigmas Tamakauskas

Kaunas

© 2014 „XXI amžius“