Naujametinė Bukonių vaikų stovykla Palemone

Nuotraukose – Bukonių pagrindinės mokyklos vaikų stovyklos Palemone akimirkos

Mūsų tikybos mokytoja sesuo Pranciška suplanavo Bukonių pagrindinės mokyklos vaikams smagią trijų dienų stovyklėlę Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, parapijos namuose Kaune.

Sausio 30 dieną apie 12 val. Bukonių parapijos autobusiukas, vairuojamas dėdės Jono, surinko mus į kelionę. Pakeliui pasiėmėme maisto, kurį paaukojo geri kaimo ir aplinkinių vienkiemių žmonės. Stovyklautojų, buvo devyni: broliukai Artūras ir Tomas, sesės Ernesta ir Dominyka bei jų broliukas Linas, Aliona, Rimgaudas, Nojus ir aš, Justina.

Nuvykusius į Palemoną mus šiltai sutiko Palemono parapijos klebono kunigo Dariaus mama. Kunigą Darių kai kas gerai prisimena iš pavasario Gavėnios rekolekcijų mokiniams, kai jis aplankė mūsų mokyklą, liudijo apie savo tikėjimą ir klausė išpažinčių.

Po ilgos kelionės iškart turėjome pasistiprinti. Palaiminome maistą ir visi nekantraudami pradėjome valgyti. Po pietų įsikūrėme mums skirtuose kambariuose. Labai nustebome išvydę dviaukštes lovas!

Pasidžiaugę kambariais susirinkome į pirmajį užsiėmimą. Iš Jonavos buvo atvykęs vargonininkas Egidijus, su kuriuo repetavome giesmes šv. Mišioms. Per vakaro šv. Mišias grojome instrumentais: Nojus – „Tamstos“ muzikos parduotuvės mums padovanota džembe, mergaitės – smulkiaisiais perkusiniais instrumentais, aš ir sesė Pranciška – gitaromis, vargonininkas Egidijus – sintezatoriumi. Kiti berniukai patarnavo prie altoriaus.

Pavakarieniavę žiūrėjome filmą „Elijo knyga“. Jis buvo apie Eliją, kuris saugojo knygą, tačiau ne bet kokią, o paskutiniąją Bibliją. Jis gyveno žemėje, bet visai kitokioje nei mes matome dabar. Ji buvo visa išdegusi, visi žmonės turėjo nešioti akinius nuo saulės, kad neapaktų. Beje, Biblija buvo parašyta Brailio raštu, todėl ne kiekvienas mokėjo ją perskaityti. Elijas buvo atmintinai ją išmokęs ir, rizikuodamas savo gyvybe, nešė savo žinias žmonėms, kurie mokėjo gerai ja naudotis, saugoti ir išspausdinti įprastais raštmenimis.

Pirmąjį antrosios dienos užsiėmimą mums vedė iš Jonavos atvykusi mūsų mokyklos psichologė Skirmantė. Buvo gera su ja betarpiškai bendrauti, kalbėtis grupėje.

Po pietų atvyko Bukonių parapiją dažnai aplankanti Vidos ir Virgilijaus šeima. Teta Vida su mergaitėmis ėmėsi ruošti vakarienę ir naujametinį desertą. Tai, ką jos sugalvojo, buvo paslaptis. Berniukai bendravo su dėde Virgilijumi ir lauke mėgavosi iškritusiu sniegu. Vakare su Palemono parapijos Vaikų dienos centro vaikais ir sesėmis salezietėmis vėl džiugiai šventėme padėkos už praėjusiuosius metus šv. Mišias, po to valgėme mergaičių iškeptas picas su balta mišraine, o vėliau žiūrėjome filmą „Kristaus Gimimo istorija“. Paskui rinkomės į parapijos namų koplytėlę padėkoti Jėzui už Jo buvimą su mumis, o ypač už geradarius, iš kurių dosnumo mes turėjome pakankamai maisto ir galimybių šias dienas praleisti tokiuose namuose. Tikrai Dievas jiems teatlygina!

Melsdamiesi Rožinį, sutikome Naujuosius metus, ėjome į lauką stebėti fejerverkų, deginome šaltąsias ugneles, vieni kitus nuoširdžiai sveikinome, o prie stalo gardžiavomės mergaičių su teta Vida pagamintu desertu – želė su ledais. Įspūdis buvo toks didelis, jog dar ilgai neužmigome.

Naujųjų metų rytą pas mus atvyko kita šeima – teta Vanda ir dėdė Arūnas. Jie yra Bukonių parapijos savanoriai ir kai kurių vaikų krikšto tėvai. Dėdė Arūnas po pusryčių berniukus išsivedė į vadinamąją oratoriją – patalpą, skirtą vienuolių saleziečių auklėjamam jaunimui, ir specialių įrankių pagalba mokė pasidaryti iš medžio sprindžio didumo kryželius. Teta Vanda su mergaitėmis gamino pietus ir kepė obuolių pyragą. Vidudienį šventėme šv. Mišias, paskui bendravome su kunigu Dariumi, o baigėme stovyklavimą gardžiais pietumis.

Tiesą sakant, labai nesinorėjo išvažiuoti – daugelis sakė, būtų norėję pasilikti net mėnesiui, tačiau taip jau buvo suplanuota. Dėkojame Palemono parapijai ir klebonui kun. D. Vasiliauskui, stovyklos organizatoriams ir savo parapijos geradariams bei svečiams, kurie praturtino mūsų atostogas bei Naujųjų metų sutikimą savo buvimu.

Justina Kurmelytė,
8 klasės mokinė

© 2015 „XXI amžius“