Trumpai

Konferencija Gyvybės dienai paminėti

KAZLŲ RŪDA. Balandžio 27 dieną Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje vyko konferencija Gyvybės dienai paminėti „Aš esu Gyvybės duona“ (Jn 6,35). Į ją susirinko Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų moksleiviai. Konferenciją inicijavo, organizavo ir vedė Kazlų Rūdos savivaldybės tikybos mokytojų vadovė, Plutiškių gimnazijos tikybos mokytoja Rūta Šiugždinienė. Renginį pradėjo Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos kanklininkų ansamblis. Klebonas kun. Renaldas Janušauskas pasveikino moksleivius ir padėkojo tikybos mokytojoms, kurių dėka moksleiviai išgirs daug naudingų žinių.

Su moksleiviais bendravo Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro programų koordinatorė Diana Pukelienė, kuri su vyru ruošia šeimas Santuokos sakramentui. Apie gyvybę ji pasakojo vadovaudamasi savo gyvenimiška patirtimi. Pasak Dianos, kai mes laikomės Dievo įsakymų, mes gyvename... Įsakymą „Nežudyk“ laužome ne vien tada, kai realiai galime gyvybę atimti, bet ir tada, kai neatleidžiame, baramės, linkime žmogui blogo, trokštame mirties kitiems, esame abejingi, neužjaučiantys... Neatleidimas – nuodas mums patiems. Tai gali būti ir vėžio ligos priežastis. Didelė blogybė ir patyčios, – kada sužeidžiama žmogaus širdis, menkinama jo savivertė. O smurtas – žmogaus silpnybės apraiška (nors smurtautojui tikriausiai atrodo kitaip).

Moksleivius sudomino filmo apie paauglių problemas „Pykšt pokšt ir tu jau negyvas“ ištrauka: paaugliai maištauja, jiems sunku bendrauti ir su tėvais, ir su bendraklasiais, jiems atrodo, kad niekas nesupranta jų minčių, išgyvenimų. D. Pukelienė pasidalijo mintimis apie jaunimo savižudybes: Lietuvoje ne vienas paauglys galvoja apie gyvybės nutraukimą – vienišumas, uždarumas veda prie negatyvių minčių. Nusikalstame įsakymui ir tada, kai neatsakingai elgiamės su savo kūnu – vartojame alkoholį, rūkome, o tokio elgesio pasekmės ilgai lieka žmogaus, ypač merginų, moterų kūnuose. Didelė blogybė – neatsakingas vairavimas išgėrus. Kontracepcijos priemonės ir abortai – irgi yra žudymas. Alternatyva abortui šiuo metu Lietuvoje yra Gyvybės langeliai – jų dėka išgelbėta nemažai vaikų, nors tai – ne geriausia išeitis. Vaikui geriausia augti šeimoje su mama ir tėčiu.

Savo pranešimą D. Pukelienė baigė mintimi iš filmo „Dūžtančios lėkštės“, kurio pagrindinė mintis yra Išganymo istorija, viltis, kad visą mūsų „negyvybę“ gali perkeisti tik Jėzus – Gyvybės duona. Ypač reikšmingas palinkėjimas: „Mes neprivalome būti tokie kaip kiti, kiekvienas žmogus privalo eiti prieš srovę. Prieš kiekvieną žmogų yra pasirinkimas: gyvenimas ir mirtis, ką jis pasirenka, tai tas jam duota. Ką tu renkiesi šiandien: gyvenimą ar mirtį? Aš jums linkiu gyvenimo turėti apsčiai...“

Konferencija baigta Motinos Teresės žodžiais apie gyvenimą. Moksleiviams išdalintos pėdutės, ant kurių buvo užrašas „Aš renkuosi gyvenimą“ ir jie nešė pėdutes prie altoriaus ir dėjo parodydami savo apsisprendimą, kad jie renkasi gyvenimą.

Šeimos centro atstovę, mokytojas klebonas kun. R. Janušauskas apdovanojo rožėmis ir religinio turinio knygomis. Padėkos raštus Šeimos centro atstovė įteikė geriausių piešinių gyvybės tema autoriams – moksleiviams bei jų mokytojams.

Vita Marija

© 2015 „XXI amžius“