Ką mokinai žino apie atkurtos Lietuvos istoriją

Konkurso dalyvių ir svečių grupė

Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant 15-osioms kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Taigi tarsi simboliškai konkurso dalyviai, mokytojai ir svečiai rinkosi į tą muziejaus menę, kurioje mokiniams daug kartų rengtos dvasinio patriotinio ugdymo pamokos, kuriose klausytasi autoritetingo Kardinolo žodžio, skambėdavo lietuviškos dainos ar giesmės.

Kasmetinių konkursų metu mokiniai patys nori pasikartoti ar pasitikrinti per pamokas įgytas Lietuvos istorijos žinias. Paskutinio konkurso tema – „Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorija“.

Visuose konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo, Stasio Lozoraičio, J. Urbšio vidurinių mokyklų, Jono Pauliaus II, VDU „Rasos“, „Aušros“, Šv. Mato ir Jono Basanavičiaus gimnazijų mokiniai. Gaila, kad šiuose savo krašto istorijos pažinimo konkursuose tik vieną ar du kartus dalyvavo Šančių ir Veršvų vidurinės mokyklos, Rokų, Aleksandro Puškino, „Varpo“ ir KTU gimnazijos, o nė karto nedalyvavo prasmingą mūsų įžymaus aviacijos konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus vardą turinti vidurinė mokykla.

Tarpmokyklinis istorijos konkursas „Sąjūdžio keliu“ įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vida Senkuvienė sudarė geras sąlygas. Jame dalyvavo 31 mokinys (iš viso 18 mokyklų). Atliekant pagal mokymo programą sudarytas konkursines užduotis galima buvo surinkti 61 tašką. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 29 taškus – 48 proc. Tai rodo nemažas Lietuvos istorijos mokymo spragas. Daug kartų įvairioms Vyriausybėms, Seimui ir Prezidentūrai siūlėme, palaikant patriotinėms visuomeninėms organizacijoms, bendrojo lavinimo mokyklose įvesti galutinį, paskatinantį mokinių motyvaciją atskirą Lietuvos istorijos atsiskaitymo pažymį. Deja, pritarimo nesulaukta...

Tik du mokiniai teisingai atsakė į klausimą, kokio požiūrio laikėsi Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija, Sąjūdžiui viešai paskelbus siekti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Tiek pat mokinių sugebėjo nurodyti priežastis, kodėl Vakarų šalys ilgai vengė oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Sunkiai sekėsi nurodyti ir pirmąjį leidinį, nelegaliai informavusį visuomenę apie Lietuvos Sąjūdžio veiklą. Ne visi mokiniai žinojo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (kovo 11-osios) datą. Tačiau malonu, kad dauguma konkurso dalyvių suvokė, kad sovietinės okupacijos sąlygomis daug žmonių nesitaikstė su sovietine ideologija, žinojo Molotovo–Ribentropo pakto padarinius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje reikšmę. Dauguma mokinių žinojo, kad 1990 metais Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas prof. Vytautas Landsbergis, o ne A. Brazauskas, K. Prunskienė ar G. Vagnorius. Beveik visi konkurso dalyviai žinojo apie sovietų taikytą Lietuvai ekonominę blokadą, 1918 metų Vasario 16-osios Aktą, kurio pagrindu 1990 metais buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, žinojo ir apie Islandiją – pirmą valstybę, pripažinusią Lietuvos valstybės atkūrimą.

Daugiausiai taškų, atsakiusios į 48 pateiktus klausimus (79 proc.) surinko Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistė Aistė Ogulevičiūtė (mokytoja – Vaida Godaitė) ir Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinė Vakarė Simonaitytė (mokytoja – Jadzė Jablonskienė). Antrąją vietą užėmė Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistė Karolina Tamošaitytė (mokytoja – Vaida Godaitė), surinkusi 46 taškus. Dvi trečiąsias vietas pasidalijo, surinkę po 44 taškus Maironio universitetinės gimnazijos gimnazistas Juozas Matijošaitis (mokytoja – Viktorija Jucytė) ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos gimnazistė Gabrielė Valevičiūtė (mokytoja – Violeta Mitrulevičiūtė).

Į pirmąjį penketuką pateko Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Grubliauskaitė (mokytoja – Jadzė Jablonskienė), Jono Pauliaus II gimnazijos gimnazistas Dainius Daukša (mokytoja – Audronė Bakūnienė), Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokinė Miglė Ercmonaitė (mokytoja – Ilona Sirvydienė), Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinys Artūras Anisemenka (mokytoja – Silva Poškuvienė), Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinė Greta Juknaitė (mokytoja – Ona Kavaliauskienė) ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos gimnazistas Lukas Tilkevičius (mokytoja – Rasa Pranulienė).

Konkurso prizininkai, jų mokytojai ir aktyviausi konkurso rengėjai apdovanoti knygomis Lietuvos istorijos tematika, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus, Lietuvos Sąjūdžio ir  miesto mero Padėkos raštais.

Rengiant konkurso programą ir kitą medžiagą nuoširdžiai talkino negailėdamos savo laisvalaikio konkurso komisijos narės – istorijos mokytojos metodininkės Silva Poškuvienė, Vinanta Gulbinienė, Daiva Jakučionienė, Birutė Čiegienė, Vaida Godaitė, istorijos mokytoja ekspertė Eugenija Paškauskienė.

Malonu, kad šioje konkurso aptarimo šventinėje popietėje dalyvavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, jo pirmasis patarėjas Zenonas Abramavičius, buvęs vicemeras Algimantas Kurlavičius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Šimienė, Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Liudvikas Lukošius, Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis, mokinių ateitininkų federacijos atstovė Vida Zulonaitė, muziejaus vedėja Irena Petraitienė, konkursų fotometraštininkas Algimantas Mikolėnas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai.

Tegul mūsų tolimesnius gyvenimo žingsnius lydės dvasinė gražių darbų atgaiva, Tėvynės ir artimo meilės dvasia.

Zigmas Tamakauskas,
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto
ir konkurso Vertinimo komisijos pirmininkas

© 2015 „XXI amžius“