Už patriotinę mokyklą

Jonas BUROKAS

Apklausos rodo, kad tik kas antras jaunuolis eitų ginti valstybę, o ir didžiulė emigracija – patriotinio ugdymo stokos pasekmė, kelianti pavojų tautos ir valstybės ateičiai. Politiniams kaliniams ir tremtiniams, Laisvės kovų dalyviams nuo pat Atgimimo pradžios rūpėjo ir teberūpi patriotinis jaunimo ugdymas. Jie už savo kuklias pensijas pastatė du tūkstančius paminklų Laisvės kovotojams, negrįžusiems iš tremties, lagerių, kalėjimų, organizavo tūkstančius patriotinių renginių, parašė ir išleido daugybę netektis liudijančių knygų. Jie dėjo pastangas, prašydami, patardami, reikalaudami iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sustiprinti patriotinį ugdymą, istorinės atminties įtvirtinimą.

2009 metais Lietuva minėjo garsiosios partizanų Deklaracijos 60-metį. Ta proga didžiausias Lietuvoje Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus organizavo parašų Švietimo ministerijai rinkimą; reikalauta Pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse. ŠMM, gavusi tūkstančius parašų, deja, nereagavo.

2010 m. gegužės 17 d. prie ŠMM buvo organizuotas protesto dėl reikalavimų nevykdymo mitingas. Deja, Ministerija nenusileido. 2010 m. spalio 11 d. buvo surengtas protesto piketas, tačiau vėl – be rezultatų. 2011 m. gegužės 23 d. vėl mitinguota. Šį kartą švietimo ministras G. Steponavičius šiek tiek nusileido: 2011 m. birželio 07 d. išleido įsakymą skirti Pasipriešinimo istorijai ne mažiau kaip 18 pamokų. Deja, ne visi mokytojai atsakingai žiūri į Pasipriešinimo istorijos mokymą, švietimo skyriai jiems nuolaidžiauja. Jeigu būtų bent nesunkus egzaminas 10-ose klasėse, padėtis keistųsi, egzaminas mobilizuotų mokytojus geriau paruošti jam moksleivius.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2015 06 05 raštu kreipėsi į ŠMM ministrę Audronę Pitrėnienę dėl pasipriešinimo istorijos egzamino 10-ose klasėse, pateikto klausimyno pagrindu, tačiau reikalas iš vietos nepajudėjo. Ministerija pripažinusi, kad „laisvės kovų istorijos tema reikalauja išskirtinio dėmesio“, tik pavardino, kiek ministerija nupirko ir perdavė švietimo skyriams laisvės kovų tema filmų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, plakatų. Deja, atrodo, kad pinigai paleisti vėjais, nes tos gėrybės lieka neįdarbintos, jų panaudojimo niekas nekontroliuoja, egzamino nėra, todėl ir poreikio tarsi nėra.

Iš tikrųjų yra įsitvirtinusi su patriotizmu nebesusijusi padėtis, kai vidurinių mokyklų mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, žurnalistai, politologai, valdininkai ir pareigūnai nežino (ir kitam negali paaiškinti!), ką reiškia valstybė; kuo skiriasi tautiniu pagrindu sukurta valstybė nuo valstybės, sukurtos teritoriniu pagrindu; kokiu pagrindu sukurtose valstybėse yra dvi ar daugiau oficialios kalbos, o kuriose ji būna tik viena; kuo skiriasi etninė tautybė nuo pilietinės tautybės ir kam pastaroji įpareigoja kiekvieną šalies pilietį; kodėl nacionalinė valstybė privalo puoselėti savo kalbą, atsakingai saugoti nuo bet kokių pavojų jai sunykti, pavirsti hibridine kalba – ypač, jei tai per stebuklą išlikusi viena iš senųjų, pirmapradžių žmonijos kalbų, išsaugojusi pirmapradės žmonijos kalbos savitumus. Neturime tautinio, sąmoningo, neagresyvaus pakopinio patriotinio ugdymo nuo darželio iki aukštojo mokslo institucijų sistemos. Nebeliko nė to, ką anksčiau sėkmingai atlikdavo lopšyje anūkus supdavusios močiutės – vaikui prieš miegą niūniuojamų lopšinių bei sakmių, judrių žaidimų, kurių turinyje labai gražiai įsipina ir meilės tėvynei bei viskam, kas su ja susieta, motyvai.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos Sąjūdžio valdyba, Tauro apygardos partizanų muziejus, nepretenduodami į platesnės, tačiau būtinos švietimo reformos įgyvendinimo turinį ir metodiką, ryžosi dar kartą 2015 m. rugsėjo 21 d. 12 val. piketu pažadinti užkietėjusius ŠMM biurokratus ir pareikalauti iš esmės keisti požiūrį į jaunimo švietimą, įgyvendinti bent vieną priemonę patriotinio ugdymo link.

Piketo organizatoriai, konstatavę, jog didėjant grėsmei iš agresyvėjančios kaimyninės valstybės, akivaizdu, kad tik patriotiškai nusiteikusi visuomenė stos ginti savo valstybę, deja, apklausa rodo, kad tik kas antras jaunuolis tai darytų.

Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pasigendama rimto, atsakingo patriotinio ugdymo. Dauguma moksleivių nežino apie sovietų okupaciją, neatsimena Nepriklausomybės atkūrimo datų, daugelis nežino apie pokaryje vykusį ginkluotą pasipriešinimą. Mokytojams sunku pasirinkti tinkamiausią iš siūlomų vadovėlių, programų, metodinių nurodymų, kai užtektų tik Nijolės Gaškaitės vadovėlio „Pasipriešinimo istorija 1944–1955“.

1941 metų tremtinys, buvęs Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, dabar Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas Algimantas Lelešius jau 15 metų galynėjasi su ŠMM dėl jaunimo patriotinio ugdymo mokyklose. Jis yra profesionaliai parengęs metodinę medžiagą istorijos mokytojams, lieka įvesti bent 18 papildomų istorijos pamokų ir nesunkų privalomą egzaminą.

Piketo dalyviai reikalaus visose klasėse istorijos pamokose ypatingą dėmesį skirti patriotiniam ugdymui, 10-ose klasėse įvesti bent 18 privalomų patriotinio ugdymo pamokų, o antrose gimnazijų klasėse – privalomą pasipriešinimo istorijos egzaminą vieno iš mitingo organizatorių A. Lelešiaus pateikto ministerijai klausimyno pagrindu.

© 2015 „XXI amžius“