Kad tauta nebūtų prasigėrusi

Janina Lebskienė

Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniai vaidina vysk. Motiejaus Valančiaus „Guvų Vencę“

Marijampolės Blaivystės sąjūdis (BS) turi gražią tradiciją kiekvienais metais paminėti vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtadienį. Šiais metais jam būtų sukakę 215 metų. Į Marijampolės BS organizuojamą šventę susirinko miestelėnai, suaugę valančininkai ir valančiukai. Kun. dr. Petrui Kanapkai laiminant, minėjimą pradėjome Blaivystės sąjūdžio malda.

Marijampolės BS pirmininkė Regina Jadeikaitė priminė, kad vyskupas M. Valančius buvo gailestingumo apaštalas. Vyskupą mylėjo ir vertino paprasti žmonės, kuriais jis rūpinosi, mokė tikėjimo tiesų ir šelpė, kuo galėjo.

Popietėje stebėdami dokumentinį filmą apie vyskupą ir jo gyvenamąją aplinką, turėjome įsidėmėti tam tikrus įvykius ir faktus. Vėliau suorganizuota viktorina iš filmuotos medžiagos. Paminėsiu keletą įdomesnių atsakymų. Smukles vyskupas M. Valančius vadino „velnio koplyčiomis“, jo rūpesčiu ženkliai sumažėjo girtavimas Žemaitijoje; o Lūksto ežere, netoli Varnių, dar ir dabar randama gintaro, jo testamente užrašyti tokie svarbūs žodžiai: „Norėčiau ir po mirties būti Jums naudingas“.

Sudomino būsimieji valančiukai. Jie suvaidino ištraukėlę iš vyskupo M. Valančiaus apsakymo „Guvus Vencė“.

Jaunieji valančiukai, ruošdamiesi šiai šventei, rašė laišką „Ką mes galėtume pasakyti šiandien vyskupui Motiejui Valančiui?“ Štai keletas minčių iš rašinių:

„Aš norėčiau pasakyti, kad visa Lietuvos nepriklausomybė nieko nereiškia, nes didelis žmonių kiekis vergauja alkoholiui, tabakui, psichotropinėms medžiagoms... Aš džiaugiuosi, kad esu valančiukė, ir noriu eiti Valančiaus pėdomis – gyventi blaivų gyvenimą. Ši organizacija yra kaip perlas, daro žmonėms gerą įtaką“ (Eglė, Rygiškių Jono gimnazija).

„Nuo mažens mokomės mylėti savo gimtinę, brangią Lietuvą, ir visas šventes švęsti be alkoholio. Mūsų, jaunųjų valančiukų, pareiga – tęsti pradėtus Jūsų darbus ir vykdyti tą norą, kad būtų ne prasigėrusi, o blaivi lietuvių tauta (Deivydas, Daukšių skyrius).

Įdomių ir svarių minčių išsakė Marijampolės BS narys Vytautas Gaulia. Remdamasis istorine medžiaga, priminė, kad Sūduva, o vėliau ir Suvalkija patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių. Tai lėmė politiniai, istoriniai ir kultūriniai veiksniai. Tokio blaivystės masto, kokį tuo metu Žemaitijoje išvystė vyskupas M. Valančius, galėtų pavydėti ir dabartinė Lietuva.

Išsamų laišką vyskupui M. Valančiui parašė ir kun. Petras Kanapka. Jis dėkojo vyskupui už visus gerus darbus, kuriuos darė gyvendamas Lietuvoje, kad mokė pasitikėti visuose dalykuose Dievu, o iškilus sunkumams, nepasiduoti pagundai visas problemas nuskandinti alkoholyje.

Kunigas Petras džiaugėsi, kad vyskupo pradėta veikla iki šių dienų nenumirė, kad išsaugota tikėjimo ir laisvės dvasia. Tačiau ir girtis per daug negalime, nes mumyse dar nemažai baimės, kad esame prisitaikėliai, kad pasiduodame daugumos spaudimui.

Vakaras užbaigtas prie šventiško stalo, nuoširdžiai pabendrauta ir pasišnekučiuota: gal tai ir yra tas pavyzdys, kaip turėtume blaiviai ir kultūringai švęsti be svaigalų, pasitikėdami Aukščiausiojo valia ir Jo malone.

Marijampolė
R. Gecevičienės nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“