Atostogas pradėjo Kristaus kančios apmąstymu

Biržų rajono Kaštonų pagrindinės mokyklos mokiniai Velykų atostogas pradėjo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, eidami Kryžiaus kelią ir apmąstydami Kristaus kančią. Apie 100 mokinių, pėsčiomis ir mokyklos autobusu, į bažnyčią atvyko pamokoms pasibaigus.

Mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius, Kryžiaus kelio apmąstymuose dalyvavęs kartu su mokiniais, sakė, kad tikybos pamokas yra pasirinkę apie 40 procentų jo vadovaujamos mokyklos mokinių, o prieš atostogas eiti Kryžiaus kelią ir su juo geriau susipažinti panoro ir kai kurie etiką lankantys moksleiviai.

„Džiaugiuosi savo mokiniais, jų noru lydėti Jėzaus žingsnius einant Kryžiaus keliu ir išgyventi Jo kančią, nes Jis atidavė savo gyvybę dėl pasaulio, dėl šitų vaikų taip pat“, – kalbėjo direktorius.

Dešimtos klasės mokinės Simona Čepulytė, Vaiva Gudelytė, Enrika Petrėnaitė ir Rugilė Ranonytė sakė, kad atostogas pradėti bažnyčioje nusprendė todėl, kad yra tikinčios, ir tikybos pamokas lanko nuo pirmos klasės. Rugilė ir Vaiva dar ir Kaštonų mokyklos futbolo komandoje žaidžia. Prieš rungtynes merginos būtinai persižegnoja ir paprašo Dievo pagalbos, kad jas saugotų ir globotų. Tos pačios klasės moksleivis Ignas Kurklietis džiaugėsi, kad bažnyčioje pasisems dvasinės ramybės ir su džiugesiu lauks Šv. Velykų.

Kryžiaus kelias, į kurį mokyklos bendruomenę pakvietė tikybos mokytojas, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys, buvo parengtas taip, kad mokiniai širdimis pajustų Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo įvykius. Kalbinti mažieji sakė, kad Jėzus jiems yra draugas, kad jie jaučia, koks Jis yra gailestingas ir geras. Tačiau, pasak kunigo Ernesto, šiai vaikų ir Dievo bendrystei reikia augti, o tam reikalinga pagalba.

Tekstuose, kuriuos mokiniams padėjo parengti kunigas, buvo keliami gyvenimo su Dievu širdyje klausimai, formuluojami asmeniniai maldavimai. Eidami kartu su Kristumi Kryžiaus keliu, vaikai mokėsi įvertinti ir savo gyvenimo kelią bei poelgius.

Kryžiaus kelio giesmes atliko mokytojos Rasos Stanulevičienės vadovaujami 5 a klasės mokiniai.

Vaikai Kryžiaus kelią ėjo rimti ir susikaupę, kartais su ašaromis akyse, ypač tada, kai atitinkamos stoties tema kuriais nors žodžiais priminė jų pačių patirtį, šeimą. Stebint iš šalies, tokiais momentais ypatingai aiškiai matėsi šio liudijimo, tikybos mokytojo ir viso mokyklos kolektyvo darbo prasmė.

„Džiaugiuosi, kad tikybos moko kunigas Ernestas. Jam atėjus pas mus, mokykloje daugėja dvasingumo. Mokiniams patinka tikybos pamokos, o jų kokybę lemia nuoširdūs, tikri mokytojo ir mokinių santykiai, aktualių prasmingų klausimų kėlimas, įvairiapusiškų atsakymų paieška, asmeninis pavyzdys“, – kalbėjo V. Stanulevičius.

Į klausimą, ką tikybos mokytojas gali nuveikti, keisdamas vaikų ir galbūt jų šeimų gyvenimus, kunigas Ernestas atsakė: „Vienas gali nedaug. Be abejo, mokytojo asmenybė, atsidavimas, sugebėjimas bendrauti ir būti vaiko draugu yra labai svarbu“. Bet, pasak kunigo, daug kas vis dėlto priklauso nuo aplinkos, mokyklos direktoriaus, nuo kitų mokytojų požiūrio ir pastangų ir, be abejo, nuo vaiko šeimos.

„Juk didelis skirtumas, ar direktorius, klasės auklėtojas tik praneša ir liepia mokiniams ateiti į bažnyčią ar ir pats ateina, dalyvauja, neša kryžių kartu su vaikais“, – kalbėjo kun. E. Želvys.

Apmąstę Kryžiaus kelio stotis, vyresni mokiniai dar atliko išpažintį, pasimeldė bažnyčioje, o atsisveikindami tarėsi vėl susitikti Viešpaties Prisikėlimo – Velykų ryto – šv. Mišiose.

Stasė Eitavičienė

Biržų rajonas

© 2016 „XXI amžius“