Jaunimo Gailestingumo jubiliejus Krokuvoje

Mindaugas Buika

Popiežius iš renginio dalyvių užsiregistravo pirmasis

Kardinolas Stanislavas Dzivišas

Gausus ir prasmingas dalyvavimas

Didžiausias dabar minimų šventųjų Gailestingumo jubiliejaus metų renginys, dalyvaujant popiežiui Pranciškui, bus liepos pabaigoje Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje įvyksiančios Pasaulinės jaunimo dienos, kurių evangelinė tema – „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7). Tikimasi, kad tame susitikime dalyvaus daugiau kaip 2 milijonai žmonių, atvyksiančių iš beveik 180 šalių, įskaitant vieną milijoną Lenkijos piliečių. Didžioji dalis užsieniečių bus vaikinai ir merginos iš kaimyninių Rytų Europos šalių, dėl to tarp devynių pagrindinių oficialių renginio kalbų įvesta rusų ir ukrainiečių kalba. Bus gausios kitų Europos šalių delegacijos: tikimasi, kad į Krokuvą atvyks bent 100 tūkstančių italų. Tvarką tokiame masiniame renginyje padės prižiūrėti didelė tarptautinė 25 tūkstančių savanorių grupė (20 tūkstančių lenkų ir 5 tūkstančiai užsieniečių). Įvykius ir Šventojo Tėvo vizitą nušvies 6500 akredituotų žurnalistų. Apie 60 proc. jaunųjų piligrimų priims Krokuvoje ir apylinkėse gyvenančios šeimos, o likusieji 40 proc. bus paskirstyti ir apgyvendinti mokyklose, bendrabučiuose ir palapinių stovyklavietėse. Prie šio priėmimo turi prisidėti visos (41) Lenkijos arkivyskupijos ir vyskupijos, šalies vyriausybės ir rėmėjai. Tarp tradicinių nuo 1985 metų vykstančių Pasaulinių jaunimo dienų renginių – pamaldų ir katechezių – Krokuvoje numatytos meninės (muzikos ir šokių), kultūrinės ir sporto programos. Bus surengta Vatikano muziejaus eksponatų paroda, ekologijos simpoziumas, kuriame bus aptarta ir popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“.

Apie sprendimą surengti Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje buvo prieš trejus metus pranešta Šventajam Tėvui užbaigiant Katalikišką jaunų žmonių susitikimą Brazilijos mieste Rio da Žaneire. Tuomet buvo priminta, kad Krokuvoje brendo ir ganytojišką tarnystę pradėjo šventasis popiežius Jonas Paulius II (kardinolas Karolis Vojtyla), Pasaulinių jaunimo dienų sumanytojas ir nuolatinis dalyvis, padaręs šį renginį masiškiausiu Katalikų Bažnyčios įvykiu. Krokuvos priemiestyje Lagievnikuose veikia didžiausia pasaulio Dievo gailestingumo šventovė, kurios koplyčioje palaidota šio kulto pradininkė sesuo šv. Faustina Kovalska, popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuota jubiliejinais 2000-aisiais metais. Beje, šiemet minima 1050-oji Lenkijos krikšto sukaktis. Šalies ganytojai labai norėjo ją paminėti dalyvaujant Popiežiui. Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz), kuris daugiau nei 30 metų buvo šv. Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius, neseniai tarptautinei katalikų žiniasklaidai sakė, kad stipri Lenkijos katalikybė yra atsvara dabar Europoje vykstančiai agresyviai sekuliarizacijai, padeda išsaugoti ir atnaujinti krikščioniškas žemyno civilizacijos šaknis. Krokuvoje apie 50 proc. gyventojų yra praktikuojantys katalikai, o šiame regione praktikuojančių dalis siekia net 70–80 proc. Tai dabar tiesiog neįsivaizduojama daugelyje kitų Europos šalių, nes jose neretai tikėjimo praktikavimas dešimtį ir daugiau kartų mažesnis. Lenkija labiausiai pasižymi bekompromisiniu krikščioniškų vertybių saugojimu, gyvybės sakralumo ir neliečiamumo gynimu nuo prasidėjimo, čia griežtai suvaržytas abortų darymas, yra mažesnis nei kur kitur skyrybų skaičius ir net nevyksta diskusijos apie homoseksualų „santuokų“ įteisinimą. „Žinoma, stiprios sekuliarizmo jėgos bando primesti gyvenimo būdą, kuris mums svetimas ir kurio mes nenorime“, – pripažino kardinolas S. Dzivišas, nurodydamas iš Briuselio sklindančius raginimus.

Popiežius seniai laukiamas

Pasaulinėse jaunimo dienose bus aktualios ir šeimos gynimo temos, ypač telkiant jaunus Rytų Europos žmones, kad jie darytų įtaką palaikant fundamentalius krikščioniškus savo šalių visuomeninio gyvenimo principus, svarbius visai žemyno ateičiai. Žinoma, ir Lenkijai yra aktualus gilesnis dvasinis atsinaujinimas, ypač stengiantis įveikti išsiplėtojusį visuomenės susiskaidymą ir nesutarimus šalies politiniame gyvenime. Reikia dėti pastangas katalikiškojo jaunimo aktyvumo palaikymui parapijose, tikinčiųjų sąjūdžiuose, kur jo dalis yra sumažėjusi. Lenkijai ir visai Europai būdinga demografinė krizė, kurią sukėlė radikalus gimstamumo mažėjimas, todėl „daugelyje parapijų laidotuvių apeigos yra dažnesnės nei krikštynų ir santuokų“, – pastebėjo kardinolas S. Dzivišas. Jis išreiškė viltį, kad Krokuvoje vyksiančios Pasaulinės jaunimo dienos padės užmegzti pažintis ir draugystę, ir tai sąlygos krikščioniškas santuokas, kartu paskatins naujus pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę. Aktualizuota Dievo gailestingumo žinia, sesers šv. Faustinos paskleista visam pasauliui, turi padėti keisti Rytų Europos regione įsivyravusį gana konservatyvų nusistatymą dėl migrantų ir pabėgėlių priėmimo. „Mes turime būti atviri jų priėmimui su reikiama išmintimi ir atsakomybe“, – sakė Krokuvos kardinolas. Jo įsitikinimu, Lenkija turi rodyti didesnį svetingumą vargstančių pabėgėlių apgyvendinimui, įdarbinimui ir socialiniam integravimui. „Kaip tarp mūsų tėvynainių buvo daug migrantų, išvykusių dėl politinių ir ekonominių priežasčių, taip dabar mes turime parodyti svetingumą kitiems juos priimdami“, – pabrėžė ganytojas. Neseniai Lenkijos vyriausybė pranešė, kad ji pasirengusi priimti visus 7 tūkstančius jai priklausiančių pabėgėlių pagal Europos Sąjungos paskirstymą.

Kardinolas S. Dzivišas patvirtino, kad Lenkija svetingai sutiks popiežių Pranciškų, kaip tai buvo su popiežiumi Benediktu XVI jo pontifikato pradžioje ir daugelį kartų tėvynę aplankiusiu šventuoju Jonu Pauliumi II. „Mes visada norime parodyti, kad mums Popiežius yra Popiežius, nepaisant koks jo vardas, – sakė ganytojas. – Todėl popiežius Pranciškus bus priimtas su dideliu nuoširdumu ir, sakyčiau, jis jau seniai yra laukiamas“. Pagal kovo viduryje paskelbtą Šventojo Tėvo vizito Lenkijoje programą ši kelionė, numatyta liepos 27–31 dienomis, bus sutelkta į Krokuvą. Lankymasis sostinėje Varšuvoje nenumatytas. Liepos 27-ąją, trečiadienį, atvykęs į Krokuvą, popiežius Pranciškus susitiks su šalies prezidentu Andžėjumi Duda (Andrzej Duda) ir Lenkijos vyskupų konferencijos nariais. Vakare pirmą kartą pasveikins jaunimą iš Krokuvos arkivyskupo rūmų, kaip tai darydavo šv. Jonas Paulius II. Liepos 28-ąją Šventasis Tėvas aplankys didžiausią Lenkijoje Čenstakavos Dievo Motinos šventovę, pasimels prie stebuklingo švč. Mergelės Marijos (Juodosios Madonos) paveikslo ir aukos šv. Mišias, skirtas Lenkijos krikšto 1050 metų jubiliejui. Beje, prieš 25 metus Čenstakavoje jau vyko Pasaulinės jaunimo dienos, dalyvaujant popiežiui Jonu Pauliui II. Tai buvo pirmasis toks renginys ką tik iš komunistinio totalitarizmo išsivadavusioje Rytų Europoje. Penktadienį, liepos 29-ąją popiežius Pranciškus nuvyks į už 60 kilometrų nuo Krokuvos esantį buvusį Aušvico nacių mirties lagerį, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais (1939–1945) buvo nužudyta 1,1 milijono žydų ir kitų tautų žmonių. Penktadienio vakare Krokuvos Blonie parke Šventasis Tėvas vadovaus jaunimo Kryžiaus kelio procesijai. Šeštadienį jis aplankys Lagievnikų Dievo gailestingumo šventovę, įžengs pro atvertas šventąsias duris ir pasimels prie gailestingumo apaštalės šv. Faustinos kapo, klausys jaunimo išpažinčių, aukos šv. Mišias, dalyvaujant Lenkijos kunigams, vienuolijų atstovams ir seminaristams. Šeštadienio vakare Bolonie parke įvyks Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių maldos budėjimas, o šventadienį, liepos 31-ąją, popiežius Pranciškus aukos susitikimo uždarymo šv. Mišias, susitiks su renginio organizatoriais, savanoriais bei rėmėjais ir atsisveikinęs sugrįš į Romą.

Verbų sekmadienį, kovo 20 dieną, kai Romoje buvo minima Pasaulinė jaunimo diena, Šventasis Tėvas kreipėsi į Šv. Petro aikštėje susirinkusius jaunus žmones, kviesdamas vasarą atvykti į susitikimą Krokuvoje, tokių renginių pradininko šv. Jono Pauliaus II tėvynę. „Jo užtarimui pavedame likusius mėnesius iki šios piligrimystės, kuri šventųjų Gailestingumo metų kontekste taps jaunimo Jubiliejumi visos Katalikų Bažnyčios mastu“, – sakė popiežius Pranciškus.

© 2016 „XXI amžius“