„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2016 m. balandžio 8 d., Nr.4 (197)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Pagarbos ir meilės tėvynei ugdymo būtinybė ir svarba

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš apvaliojo stalo diskusijas
Bazilionų mokykloje-daugiafunkciniame
centre. Iš dešinės: Eugenijus
Skrupskelis, Tomas Baranauskas,
doc. dr. Birutė Salatkienė,
akad. Eugenijus Jovaiša, Vaidotas
Kanišauskas, Rita Žadeikytė,
dr. Aldona Vasiliauskienė,
mokyklos direktorius Rimantas
Gorys ir direktoriaus pavaduotoja
ugdymui Irena Vaičiulienė

Bazilionų mokykloje, dr. Aldonos
Vasiliauskienės klasėje,
prie stendų stovi LEU Istorijos
fakulteto dekanas akademikas
Eugenijus Jovaiša ir istorikas
Tomas Baranauskas

Vasario 25 dieną Šiaulių r. Bazilionų mokykloje-daugiafunkciniame centre vyko apvaliojo stalo diskusijos ir konferencija rajono pedagogams istorikams „Istorijos nūdiena“, skirta Saulės mūšio 780-osioms ir Bazilionų miestelio 430-osioms metinėms paminėti.

Į diskusiją mokyklos direktorius Rimantas Gorys pakvietė Vilniaus bei Šiaulių aukštųjų mokyklų mokslininkus: Eugenijų Jovaišą, Eugenijų Skrupskelį, Tomą Baranauską, Aldoną Vasiliauskienę, Birutę Salatkienę, Vaidotą Kanišauską, Arūną Gumuliauską, Vytenį Rimkų, Ritą Žadeikytę bei Šiaulių rajono istorijos mokytojus.

Doc. dr. B. Salatkienė kalbėjo apie Padubysio archeologinius tyrinėjimus, pranešimą iliustruodama skaidrėmis. Prof. A. Gumuliauskas skaitė pranešimą „Sovietizacijos ir sovietinio totalitarizmo santykio problema lietuvių istoriografijoje“, kuriame kėlė opų istorinių įvykių interpretavimo ir terminijos klausimą. Dr. A. Vasiliauskienė akcentavo Bazilionų vietovės bei mokyklos išskirtinumą Lietuvoje ir pasaulyje, priminė, kad Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – vienintelis, įkurtas Lietuvoje. 2017 metais jis minės 400 metų jubiliejų. Bazilionų miestelį formavo į Padubysį pakviesti vienuoliai bazilijonai. Tai – vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi Rytų (Graikų) apeigų katalikų, arba unitų, vienuolių vardą. Mokyklą ir Bazilionų miestelį išgarsino nuo 2001 metų organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos šiam ordinui. Mokykloje lankosi ne tik į Lietuvą atvykę Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai, bet ir mokslininkai pasauliečiai iš įvairių Ukrainos aukštųjų mokyklų. IX tarptautinė mokslinė konferencija, skirta vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklos Padubysyje 260-mečiui ir prasidėjusi Bazilionų mokykloje 2009 m. spalio 10 d., išsiskyrė tuo, kad konferencijos pradžioje buvo pašventinta didžiulė beveik 4 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra – skulptorės Birutės Kasperavičienės darbas, simbolizuojantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino ženklą – degantį krūmą. Ši skulptūra – pirmoji ukrainiečiams skirta skulptūra Lietuvoje bei pirmoji pasaulyje įamžinusi Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.

Keletas minčių apie opius ir kankinančius klausimus

Kalbėta apie Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ leidybinę veiklą: Lietuvos istorijos ir kultūros žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ (leidžiamas nuo 2012 metų) ir „Padubysio kronikos“ (leidžiamas nuo 1913 metų). Akcentuota, kad žurnaluose skelbiami analitiniai straipsniai, istorinių įvykių dalyvių liudijimai, pirmą kartą publikuojami dokumentai apie Valstybės kūrimąsi, kovas už Nepriklausomybę. Lietuvos atgimimo istorijos įvykiai žurnale analizuojami ne iš šios dienos pozicijų, kaip tapo įprasta pastaruoju metu, bet remiantis to laiko dokumentais ir tiesioginių dalyvių liudijimais. Žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ bendradarbiauja Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, akademinės bendruomenės nariai, intelektualai.

„Padubysio kronikos“ – istorijos ir kultūros žurnalas (metraštis), kuriame rašoma apie šio krašto istoriją, paminklus, žmones. Iškeliami mažai žinomi ir užmiršti faktai, jų reikšmė kraštui ir visai Lietuvai. Daug dėmesio skiriama nūdienos klausimams, laimėjimams ir nesėkmėms, nevengiama ir diskusijų. Svarbus leidinio akcentas – Dubysos upė, kuri pradeda ir baigia savo kelią Lietuvoje, suvienija Žemaitiją su Aukštaitija.

Pranešėjai kalbėjo apie nerimą dėl įvairių istorikų interpretacijų, nes tai, kuo galima didžiuotis, dažniausiai nustumiama į šalį ir nutylima arba propaguojamas savęs niekinimo požiūris, menkinama praeitis, jos kultūra. Kalbėta apie istorijos „amputaciją“: nebemokome jaunimo seniausių laikų istorijos. Savęs menkinimas, prasidedantis nuo mokyklos, formuoja savasties praradimą: nebežinome, kas buvome, pamirštame, kad mes laikini šiame pasaulyje, tačiau jaunimui turime suformuoti tvirtą požiūrį į savo tautą ir valstybę.

Istorijos mokslo politika turi būti valstybinė, deja, nėra mokslo politikos – kas ką sugalvoja, tas tą ir tiria. Demokratinėje visuomenėje mokslininkas gali tyrinėti, ką nori ir kaip nori, tačiau turi būti valstybinis reguliavimas – valstybės kryptis. Apgailestauta, kad nebėra politikos, numatymo, kokias gaires vystyti...

Atmintinų dienų įstatyme nėra esmės, todėl šventės (išskyrus Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją) minimos daugiausia entuziastų dėka.

Švietimo programa – istorija be pradžios. Tai vaizdžiai liudija egzaminų klausimai. Pirmuoju klausimu – „Krikščionybės sklaida“ – nukertama pradžios atskaitos gairė... Iš 160 klausimų, 15 skirta dabarčiai, XX amžiui tenka daugiau kaip pusė klausimų. Vytautas Didysis minimas vieną, o L. Brežnevas – du kartus. Tai kas gi svarbiau Lietuvai?!

Akad. E. Jovaiša jau seniai siūlė panaikinti 12 klasę, nes joje tarsi kartojama ankstesnių klasių medžiaga. Mokiniai mokomi momentiniam išmokimui: baigia mokyklą, išlaiko egzaminą ir pamiršta. Kadangi istorijos egzaminas ne tik baigiamasis, bet ir stojamasis, todėl mokytojai yra įsprausti į rėmus. Jie prisiminė laikus, kai Lietuvos istoriją ir geografiją turėjome kaip atskiras disciplinas. Dabar vaikai nežino valstybės bei tautos praeities.

Kalbėta apie mokymo programas ir egzaminų klausimus – tai kelia nerimą. Kaip sudarytojams įrodyti, kad tai, ką jie daro, – negerai! Mokytojai siūlo ir siunčia egzaminų klausimus, mat yra prašomi, tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio…

Istorija – labai svarbi disciplina. Nežinantys istorijos, negali svajoti apie gerą ateitį. Mokinių žinios turi susiformuoti. Istorikai privalo žiūrėti į tautos pagrindus – jos šaknis – ir mokyti teikti kitiems džiaugsmą... Todėl istorikai turi kalbėtis, diskutuoti ir teikti pasiūlymus.

Šiaulių rajono pedagogai – istorijos mokytojai – džiaugėsi konferencija bei apvaliojo stalo diskusijomis, nes jie ne tik išgirdo, bet galėjo išsakyti savo nerimą, dėkojo organizatoriui Bazilionų mokyklos direktoriui R. Goriui, tikėdamiesi, kad jo aktyvumas organizuojant konferencijas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai neaplenks ir rajono istorijos mokytojų.

Šiaulių rajonas
Autorės asmeninio archyvo nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija