Gailestingumo jubiliejus paaugliams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus linksmai bendravo su susitikimo dalyviais

Paauglių jubiliejaus dalyvių entuziazmas

Šv. Petro aikštė buvo tapusi didžiule klausykla

Dar vienas reikšmingas šių Šventųjų Gailestingumo metų renginys – Paauglių jubiliejus – sutraukė į Romą daugiau kaip 70 tūkstančių 12–16 metų berniukų ir mergaičių iš visos Italijos ir kitų pasaulio šalių. Nuo balandžio 23 iki 25 dienos vykusio susitikimo dalyviai grupėmis ėjo pro atvertas Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, lankė kitas Romos šventoves, klausėsi žymių ganytojų katechetinių pranešimų, apsikeitė savo liudijimais. Paauglių jubiliejuje pagrindinis vaidmuo vėl buvo skirtas popiežiui Pranciškui, kuris balandžio 23 dieną, šeštadienį, kartu su kitais 150 kunigų klausė jaunų žmonių išpažinčių Šv. Petro aikštėje, vėliau, tą pačią dieną, specialia videožinia sveikino renginio dalyvius, susirinkusius į Romos Olimpinį stadioną. Sekmadienį, balandžio 24-ąją, Šv. Petro aikštėje jis aukojo šv. Mišias, pasakė įspūdingą pamokančią homiliją. Šventasis Tėvas pageidavo tokio jubiliejinio Šventųjų metų susitikimo būtent paaugliams, su kuriais jis ypač mėgsta bendrauti. 

Išpažintys Šv. Petro aikštėje

Paauglystė yra ypatingas augimo ir brendimo metas, todėl ir pastarojo jubiliejaus tema – „Augti gailestingumu, kaip Tėvas“ – atspindėjo šį procesą. Ta proga dar 2016 metų pradžioje paaugliams skirtame specialiame laiške, kviesdamas juos į jubiliejaus šventę Romoje, popiežius Pranciškus rašė, kad „augti gailestingumu reiškia mokytis būti drąsiems konkrečioje ir nesavanaudiškoje meilėje“, augti ne tik kūnu, bet ypač siela, vidumi. Popiežius skatino būti ryžtingais ir atsidavusiais krikščionimis, gebančiais kasdien, kad ir mažuose dalykuose kurti bendrąjį gėrį ir taiką pasaulyje, pozityviai atsiliepti į vykstančius pokyčius savo krikščioniškojo tikėjimo nuostatomis. „Būkite tvirti tikėjimo kelyje ir su stipria viltimi Viešpatyje! – kvietė Šventasis Tėvas. – Jis yra mūsų kelio sėkmės paslaptis. Jis mums teikia drąsos eiti prieš srovę“. Iš tikrųjų tam reikia didelio ryžto ir netgi nebijoti rizikos, tačiau kartu patiriant didelį Viešpaties mokinių ir liudytojų džiaugsmą visuose galimuose išbandymuose. „Nebijokite rizikuoti dėl didelių idealų ir didelių tikslų, – ragino popiežius Pranciškus paauglystės permainas išgyvenančius berniukus ir mergaites. – Mes, krikščionys, nesame pasirinkti Viešpaties dėl menkų dalykėlių, todėl ženkite toliau link didelių dalykų, gyvenkite dėl aukštų tikslų“. Atskirai tame laiške kreipdamasis į tuos jaunus žmones, kurie patiria didelius karo, kraštutinio skurdo ir kitus kasdienius sunkumus bei marginalizaciją ir išnaudojimą, jis pabrėžė, kad prasminga Gailestingumo jubiliejaus šventė yra skirta ir jiems. Todėl jie turi atsispirti nevilties sukeltam radikalumui, netikėti dažnai kartojamais neapykantos ir teroro šūkiais, bet drąsiai eiti prieš srovę, tapti Jėzaus bičiuliais, nes Jis yra Taikos kunigaikštis, ir Jame visa kalba apie gailestingumą.

Balandžio 23-iąją, Šv. Jurgio liturginio minėjimo dieną (tai – ir popiežiaus Pranciškaus pasaulietinio vardo diena bei Vatikano valstybinė šventė), Šventasis Tėvas, iš anksto nepranešęs, netikėtai atėjo į Šv. Petro aikštę ir kartu su kitais kunigais klausė Paauglių jubiliejaus dalyvių išpažinčių. Per maždaug pusantros valandos jis suteikė Atgailos sakramentą 16 atsitiktinai parinktų berniukų ir mergaičių, su jais tiesiogiai bendravo, sėdėjo vienas prieš kitą ant paprastų kėdžių šalia garsiosios Berninio kolonados. Po išpažinties pas popiežių Pranciškų paaugliai spinduliavo palengvėjimą, šypsojosi, o Katalikų Bažnyčios vadovas atsisveikindamas kiekvienam šiltai spaudė ranką. Gerai žinoma, kad Šventasis Tėvas savo mokyme ir pastoracijoje ypatingą dėmesį skiria nuodėmklausio tarnystei, pabrėždamas nuoširdžiai atgailai padrąsinančio gailestingumo svarbą. Priėmę Susitaikinimo sakramentą Paauglių jubiliejaus dalyviai ėjo pro Šventąsias Šv. Petro bazilikos duris ir vėliau eisenoje žygiavo į Romos Olimpinį stadioną, kuriame vyko liudijimai ir koncertas (kaip tik tokiems renginiams yra skirtos arenos, o ne sakrali erdvė šalia didžiųjų katedrų). Didžiuliuose stadiono monitoriuose jaunimas klausėsi ir stebėjo transliuotą popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi, kuriame jis priminė, kad to šeštadienio rytą Šv. Petro aikštė buvo tapusi didžiule klausykla daugybei jaunųjų penitentų. Žengimas pro Šventąsias katedros duris buvo aiški nuoroda į jų susitikimą su Kristumi, kuris pristato mus dangiškojo Tėvo meilei ir prašo būti gailestingais, kaip ir Jis yra gailestingas.

Krikščioniško tapatumo kortelė

Aiškindamas, kad buvimas gailestingu pirmiausia reiškia gebėjimą atleisti, Šventasis Tėvas pripažino, jog tai nėra lengva dėl patirtų nuoskaudų. „Gali nutikti taip, jog kartais šeimoje, mokykloje, parapijoje, sporto salėje ar pasilinksminimo vietose kažkas gali pasielgti neteisingai, ir pasijusime įžeisti arba tuo pat metu susinervinę galime įskaudinti kitus, – paprastais ir suprantamais žodžiais popiežius Pranciškus aiškino jauniesiems klausytojams. – Nesinešiokime apmaudo ir troškimo atkeršyti! Tai yra beprasmiška, tai – kinivarpa, kuri griaužia sielą ir neleidžia būti laimingiems. Atleiskime! Atleiskime ir pamirškime mums padarytą blogį, taip galėsime suprasti Jėzaus mokymą ir būti Jo mokiniais bei gailestingumo liudytojais“. Šventasis Tėvas vėlgi pateikė suprantamą palyginimą, kai kartais norėdavo paskambinti savo draugams telefonu, tačiau negalėdavo dėl sutrikusio ryšio. Ir kiekvienam taip gali nutikti, kai mobilusis telefonas kai kuriose vietose neveikia. „Tad atsiminkite, kad, jeigu jūsų gyvenime nėra Jėzaus, tai – tas pats, lyg nebūtų ryšio! Tada nepavyksta susikalbėti ir bendrauti, užsidaroma savyje, – aiškino Šventasis Tėvas. – Taigi, visuomet reikia rūpintis, kad būtų ryšys su Viešpačiu, sekant Jo mokymą – šeimoje, parapijoje, mokykloje – ir tik tuomet visiems turėsime ką nors gražaus ir teisingo pasakyti bei atitinkamai pasielgti, būdami tikri krikščionys ir savojo tikėjimo liudytojai“. Šio aiškinimo tęsinys buvo Popiežiaus homilija balandžio 24 dieną Šv. Petro aikštėje aukotose šv. Mišiose. Tai buvo Paauglių jubiliejaus kulminacija. Aiškindamas to šventadienio Evangelijos skaitinyje minimus Viešpaties žodžius savo mokiniams:„Iš to visi pažins, kad jūs esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35), jis sakė, jog tai – didelė atsakomybė.

„Meilė yra savotiška krikščionio tapatumo kortelė (JD), vienintelis nuolat galiojantis „dokumentas“, leidžiantis atapažinti mus, kaip krikščionis, – aiškino Šventasais Tėvas. – Jeigu, šios kortelės galiojimo laikui išsibaigus, ji nebus reguliariai atnaujinama, tada nustosime būti savo Mokytojo liudytojais. Taigi, tikrieji Jėzaus draugai laikosi nuoširdžios meilės, kuri nušviečia jų gyvenimo kelią, o Jo žodžiai yra mūsų gyvenimo mokykla. Bet į laimę vedantis meilės kelias nėra lengvas, bet reiklus, reikalaujantis pastangų, nes mylėti reiškia dovanoti ne tik kažką materialaus, bet dalį savęs – savo draugystę, gebėjimus, laiką. Šio dosnumo vėlgi reikia mokytis iš Viešpaties, kuris mums dovanoja ne kažką materialaus ir apčiuopiamo, bet žymiai daugiau: siūlo savo ištikimą draugystę, kurios niekada neatšaukia. Net jeigu jūs nuviliate Jėzų ir nusigręžiate, Jis ir toliau nori jums viso geriausio ir lieka šalia jūsų, tiki jumis netgi daugiau nei jūs tikite patys savimi“, – tvirtino popiežius Pranciškus. Tai, anot jo, labai svarbu, kadangi didžiausia grėsmė jaunos asmenybės brendimui yra galvojimas, kad ji niekam nerūpi, kad ji visiškai vieniša. „Betgi Viešpats yra visuomet su jumis ir Jis yra laimingas būdamas su jumis“, – kalbėjo Šventasis Tėvas berniukams ir mergaitėms. Kaip Jėzus elgėsi su savo pirmaisiais mokiniais, taip ir mus Jis stebi, rūpinasi, kviečia sekti, „irtis į gilumą“, „užmesti tinklus“, pasitikėti Jo žodžiais ir drąsiai likti vienybėje su Juo. „Jėzus kantriai laukia jūsų, laukia, kada atsiliepsite, kada pasakysite „taip“, ir Jo mokymo priėmimas reiškia švelnią, nesavanaudišką meilę be noro pasisavinti ir užvaldyti. Juk visada iškyla pagunda savo jausmus suteršti instinktyviu troškimu turėti tai, kas malonu, įsivyravusi vartojimo kultūra tik sustiprina šią tendenciją, o Viešpats atskleidžia kitą, tikrąją, meilės paslaptį – rūpinimąsi kitais, pagarbą jiems, jų saugojimą ir laukimą“.

Gailestingumo darbų čempionai

Popiežius paminėjo ir kitą jauniems žmonėms svarbų bruožą – nevaržomos laisvės ilgesį. „Daugelis jums sakys, kad laisvė yra tiesiog darymas to, ko norime, tačiau jūs turėsite ryžtingai tam pasakyti „ne“, – mokė Šventasis Tėvas, – nes tai paverčia pasipūtusiais, nusišalinusiais ir abejingais, trukdo būti nuoširdžiais ir atvirais draugais“. Tikra ir atsakinga laisvė yra gebėjimo pasirinkti gėrį dovana, nes laisvas žmogus yra tas, kuris renkasi, kas gera, kas dora ir malonu Dievui. Ir tai reikalauja pastangų. Bet tik tokiais drąsiais ir tvirtais sprendimais mes realizuojame savo didžiąsias svajones, kurios yra vertos viso mūsų gyvenimo siekio. „Todėl nesitenkinkite vidutiniškumu ar tiesiog tekėjimu pasroviui, gyvendami patogiai ir atsukę nugaras kitiems, – sakė paaugliams popiežius Pranciškus. – Netikėkite tais, kurie jus nori atitraukti nuo tikrojo turto, kuris ir jūs patys esate, kurie jums sako, jog gyvenimas nuostabus, jeigu turite daug nuosavybės“. Jis kvietė būti atsargiais su tais žmonėmis, kurie sako, kad žmonės svarbūs, jei veikia „kietai“, kaip filmų herojai, rengiasi pagal paskutinę madą. Laimė yra neįkainojama ir jos negalima nusipirkti ar pasikrauti kaip siūlomos programėlės į savo mobiliuosius telefonus. Tai neatneš nei laisvės, nei didžiosios meilės pojūčio, nes meilė yra laisva dovana, malonė, kuri kviečia atvirai širdžiai, kilniai atsakomybei visam gyvenimui, ir tai – kasdienis uždavinys tiems, kurie nori įgyvendinti didžiuosius siekius. „Meilė yra palaikoma tikėjimo, pagarbos ir atleidimo, meilė – ne kalbos, bet gyvenimas, ne gražios eilės, kurias galima išmokti ir atsiminti, bet gyvenimo pasirinkimo įtvirtinimas praktikoje“, – sakė Šventasis Tėvas šv. Mišių homilijoje.

Popiežius įsitikinęs, kad augimo gailestingoje meilėje slėpinys yra pats Viešpats Jėzus, kuris atiduoda mums save Eucharistijos aukoje ir siūlo atleidimą bei susitaikymą Atgailos sakramentu. Kaip tik atlikdami išpažintį mes išmokstame priimti Jo meilę ir atleidimą, tas vertybes padarome savomis ir perduodame pasauliui. „Ir tada mylėti atrodo sunku, tada nelengva ištarti „ne“ tam, kas neteisinga ir bloga, pažvelkite į Jėzų ant kryžiaus, apkabinkite kryžių ir niekada nepaleiskite jo iš rankų, – mokė popiežius Pranciškus jaunuosius pamaldų dalyvius. – Jis iškels jus aukščiau ir padės atsikelti, kai suklupsite“. Ir visada reikia žinoti, kad esame pajėgūs didelei draugystei ir gerumui, esame pašaukti kurti ateitį su kitais ir dėl kitų, bet niekada ne prieš ką nors. Nuostabius dalykus galima atlikti gerai pasirengus ir reikia pradėti dabar, nieko nelaukiant, prasmingai išgyvenant savąją jaunystę su jos dovanomis ir be baimės sunkiam darbui. Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas pasinaudojo jaunimui artima sporto terminologija, kviesdamas paauglius būti kaip tie čempionai, kurie siekia aukštų rezultatų varžybose kasdieninėmis ir atkakliomis pastangomis viešai nematomose treniruotėse. „Tegul jūsų kasdienio tobulėjimo programa bus gailestingumo darbai, – ragino popiežius Pranciškus. – Entuziastingai juos praktikuokite ir būkite gyvenimo čempionai! Kaip tik tuo būdu jūs būsite pripažinti kaip Jėzaus mokiniai, ir jūsų džiaugsmas prisipildys pilnatvės“. Po šv. Mišių, prieš kalbėdamas šventadienio vidurdienio „Regina Coeli“ maldą, popiežius Pranciškus dėkojo jauniesiems Paauglių jubiliejaus dalyviams už jų džiugų, netgi triukšmingą liudijimą susitikimo renginiuose. Tai buvo tikro tikėjimo ir broliškos linksmybės patirtis. Jis kvietė grįžti į namus aukštai iškėlus rankose ir įtvirtinus širdyse savąją krikščioniško tapatumo kortelę.

© 2016 „XXI amžius“