Ieškant atsakymų į klausimą: „Kam tuoktis, jei ir taip gerai?“

Balandžio 14-osios vakare „Forto dvaro“ kavinėje, eančioje Kauno senamiestyje, ypač daug jaunų žmonių susirinko į pokalbių ciklo „Kunigai kavinėse“ vakarą-susitikimą, kurį organizuoja arkivyskupijos kurija. Vakare dalyvavęs kun. Ričardas Doveika kalbėjo provokuojančiu klausimu: „Kam tuoktis, jei ir taip gerai?“ Svečias kunigas, 18 metų tarnaujantis Vilniaus arkivyskupijos šeimų sielovadoje, sakė labai sveikinantis Kauno arkivyskupijos iniciatyvą rengti tokius susitikimus ir kelti visų bendram gėriui svarbius klausimus, skatinti diskusijas neužsidarant „į getus“. Kun. R. Doveika užmezgė gyvą pašnekesį su žmonėmis kavinėje, stengėsi neapeiti aštrių klausimų, pavyzdžiui, kodėl 50 proc. susituokusiųjų išsiskiria, nors 98 proc. santuokų yra religinės; kita vertus, prieinamai ir aktualiai pabrėžė, ką šiandien Bažnyčia sako apie šeimą ir santuoką. Šiandien, pasak kunigo Ričardo, visuomenė nespaudžia, jog žmogus būtinai turi kurti šeimą, – jis gali pragyventi ir vienas. Vakaro metu ne kartą keltas klausimas: kam reikia tuoktis, kai šiandien net vaikams pradėti dėl siūlomų pačių įvairiausių dirbtinio apvaisinimo „galimybių“, surogatinės motinystės „pasiūlymų“, pasak vakaro svečio, jau „nebūtina“ vyro ir moters santuoka ir šeima?

Tačiau, kaip teigta vakare, šeima kuriama ne tam, kad būtų garantuotos kokios nors žmogiškos teisės. Šeimos kūrimas turi būti susijęs su giluminiu, asmenišku žmogaus apsisprendimu šiam pašaukimui. Ir tai kaip ir kunigystė yra privilegijuota – skirta stipriems bei drąsiems žmonėms, pasiryžusiems leistis į nuotykį su kitu žmogumi, liudyti, kad yra laisvi kurti atsakingą ryšį ir jame gyventi. Kai XXI amžiuje daug kam kurti šeimą gali atrodyti tikra nesąmonė, čia turi būti „mano atsakymas“, „mano apsisprendimas“.

Ir vis dėlto kodėl taip dažnai santuokos suyra? Be kitų atsakymų, svečias atkreipė dėmesį, jog šiandien žmogui sunkiai suprantamos tokios sąvokos, kaip būti kartu „ilgai“, visą gyvenimą, net iki mirties. Be to, ir skirtis skubama, nesuvokiant, kad, sutuoktiniui suklydus, reikia skubėti ne skirtis, bet pagelbėti iškuopti tą purvą. Pasak kunigo Ričardo, neužtenka ateiti prie altoriaus įsimylėjus – tam reikia pamilti kitą ir mylėti „už nieką“. Santuokos sakramentas savaime neišgelbsti nuo santuokinio gyvenimo sunkumų. Ypač jauniems žmonėms, dar galbūt svarstantiems savo pašaukimą, šeimų sielovadininkas patarė prieš ateinant į santuoką klausti: ar sutinki būti kitam išmalda, pasitarnavimas, ar esi kito išmelstas iš Dievo?

Vakaras tęsėsi daugiau kaip dvi valandas, žmonės uždavė daug klausimų, iš kurių buvo galima suprasti, kaip jiems rūpi savo gyvenime neprasilenkti su Bažnyčios mokymu. O Bažnyčia, pasak svečio kunigo, pilna gailestingumo, trokšta sutuoktinių gėrio santuokoje, yra atvira ir gailestinga ir neišsaugojusiems šeimų – išsiskyrusieji laikomi tokiais pačiais jos bendruomenės nariais. Be kita, kunigas padėkojo žmonėms už jų geranoriškumą Bažnyčios atžvilgiu, už tai, kad jie šiandien yra joje. Vakaro metu nuskambėjo kvietimas mūsų laikmečio kultūrinių, vertybinių, religinių invazijų, kurios veržte veržiasi į visuomenę, akivaizdoje sugrįžti į Bažnyčią, jos bendruomenes. „Tik taip atsilaikysime“, – sakė kun. R. Doveika Miesto misijų vakarų ciklo „Kunigai kavinėse“ dalyviams.

Gegužės 12-osios vakare ciklo „Kunigai kavinėse“ susitikime bus kalbama „Apie moters kunigystę“. Renginys vyks „Daugirdo“ viešbučio kavinėje. Svečiuosis kun. Gediminas Jankūnas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

© 2016 „XXI amžius“