Jaunimo kryžiaus kelias ir Gailestingumo darbai

Mindaugas Buika

Susitikimo dalyviai džiugiai sveikina popiežių Pranciškų

Gailestingojo Jėzaus atvaizdas buvo svarbiausias Krokuvos susitikime

Pasaulio jaunimo atstovų Kryžiaus kelias

Šventasis Tėvas su jaunais žmonėmis iš visų kontinentų

Kiekvienų Pasaulinių jaunimo dienų, didžiausio kas trejus metus vykstančio jaunųjų katalikų sambūrio, programos dalis yra Kryžiaus kelio apmąstymai. Taigi ir Lenkijos mieste Krokuvoje vykusiame tokiame tarptautiniame susitikime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1,5 milijono jaunų žmonių iš 183 valstybių, visi jo dalyviai rinkosi į Blonios parką šiai įspūdingai Kristaus kančią menančiai procesijai. Šiemetinių 31-ųjų Pasaulio jaunimo dienų Kryžiaus kelio stočių mąstymus buvo parengęs Krokuvos vyskupijos auzigliaras vyskupas Gžegožas Rišas (Grzegorz Rysz), žymus pamokslininkas ir Bažnyčios istorikas, kuris Lenkijos vyskupų konferencijoje yra atsakingas už naująją evangelizaciją. Kristaus kančios aptarimas buvo pritaikytas dabar visoje Bažnyčioje švenčiamiems Gailestingumo metams.

Kančios dieviškumo bruožai

Kiekvienoje iš tradicinių keturiolikos Via Crucis stočių vyskupo G. Rišo parengtuose tekstuose prisiminti Gailestingumo darbai, kurių yra keturiolika: septyni skirti kūnui ir septyni – sielai. Apmąstant kiekvieną iš tų gailestingumo darbų Kryžiaus kelio stotyse, tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo demonstruojami trumpi filmuoti siužetai, pristatant konkrečia socialine veikla pasižyminčią katalikišką organizaciją. Pirmojoje Kryžiaus kelio stotyje –„Jėzus nuteisiamas mirčiai“ – buvo apmąstoma krikščionio pareiga priimti į namus keleivį. Kartu pristatyta Romoje centrą turinti Šv. Egidijaus bendruomenė, kuri dabar ypač aktyviai darbuojasi, atsiliepdama į Europoje iškilusius daugybės pabėgėlių iš Artimųjų Rytų priėmimo rūpesčius. Vienuoliktoje Kryžiaus kelio stotyje „Jėzus kalamas prie kryžiaus“ apmąstomas kantrus nuoskaudų nukentimas. Toje stotyje trumpa filmuota medžiaga pristatomi Artimo meilės seserų misionierių vargšų ir ligonių globos darbai. Šios vienuolinės kongregacijos įkūrėja Motina Teresė iš Kalkutos bus netrukus, rugsėjo 4 dieną, Romoje iškilmingai kanonizuota minint Gailestingumo darbuotojų jubiliejų. Pasaulinėse jaunimo dienose liepos 29-osios, penktadienio, vakarą Blonios parke pravesta Kryžiaus kelio procesija buvo gražiai papildyta meniniu atlikimu su aktorystės, muzikos, šokio, tapymo ir netgi kompiuterinės animacijos elementais. Tradicinių katalikiškų apeigų pabaigoje jauni žmonės atidžiai išklausė emocingą Šventojo Tėvo kalbą, kurioje aiškintos tikinčiųjų pareigos padėti kenčiantiems broliams ir seserims, su kuriais susitapatino Išganytojas erškėčiuotame kelyje į Kalvariją senojoje Jeruzalėje.

Pradėdamas pasisakymą, popiežius Pranciškus priminė jo mėgstamą Jėzaus palyginimą apie Paskutinįjį teismą, kurio metu kiekvienas bus vertinamas pagal atliktus Gailestingumo darbus stokojantiems, su kuriais („mažaisiais broliais“), kaip minėta, tapatinasi ir kartu kenčia pats Viešpats: „Buvau išalkęs ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau keleivis – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36). Šie Jėzaus žodžiai, anot Šventojo Tėvo, yra atsakymas į klausimą, „kur yra Dievas“, kuris nelaimių akivaizdoje dažnai kyla žmonių mintyse ir širdyse. Iš tikrųjų, kur yra Dievas, kai tiek daug blogio mūsų pasaulyje, kai tiek daug žmonių, kurie badauja, kenčia troškulį, yra benamiai, tremtiniai ir pabėgėliai. „Kur yra Dievas, kai tiek daug nekaltų asmenų žūsta dėl smurto, terorizmo ar karo? Kur yra Dievas, kai sunkios ligos atima iš mūsų mylimus artimuosius, nutraukia brangius saitus? Kur yra Dievas, kai vaikai žeminami, išnaudojami ar patiria ligos skausmą. Kur yra Dievas, kai nerimas ir abejonės prislegia sielą?“ – kalbėjo Popiežius, pripažindamas, kad į šiuos klausimus grynai žmogiško atsakymo nėra. Mes galime tik kelti akis į Jėzų, mintimis žvelgti į Išganytoją ir prašyti, kad Jis duotų atsakymą. Ir Jo atsakymas yra labai aiškus: „Dievas yra juose“. Jėzus yra su tais, kurie kenčia, ir pats kenčia kartu su jais. Jis taip artimai vienijasi su kenčiančiais mūsų broliais ir seserimis, kad tiesiog sudaro vieną kūną. Iš begalinės meilės pasirinkdamas tokį sprendimą, tapatumą su kenčiančiais, Dievo Sūnus laisvai sutinka žengti liūdesio keliu, kuris veda į Kalvariją, aiškino popiežius Pranciškus.

Tikro krikščioniškumo matas

Didžioje kančioje mirdamas ant Kryžiaus, jis atiduoda save į dangiškojo tėvo rankas, kartu su visišku pasiaukojimu pasiimdamas visos žmonijos fizines, moralines ir dvasines žaizdas, kalbėjo Šventasis Tėvas didžiulei jaunų katalikų miniai. „Apkabindamas kryžiaus medį, Jėzus apkabino visų laikų vyrų ir moterų nuogumą, alkį, troškulį, vienišumą, skausmą ir mirtį“. Taigi ir dabar Jėzus, ir mes kartu su Juo su ypatinga meile apkabiname kenčiančius savo brolius ir seseris, aiškino Šventasis Tėvas, konkrečiai paminėdamas dėl pilietinio karo kenčiančius milijonus Sirijos pabėgėlių, plūstančių į Europą. Mes turime juos sutikti ir priimti su draugiškumu ir broliška meile, nes ištikimai sekant Kristų, einantį Kryžiaus keliu, svarbiausias yra nuoseklus Gailestingumo darbų atlikimas. Tai turi padėti ir mums patiems būti labai atviriems Dievo gailestingumui, meldžiant tos malonės, be kurios nieko negalima padaryti. „Be Dievo gailestingumo raiškos nei aš, nei tu, nei kiekvienas iš mūsų nieko nepajėgus atlikti“, – tvirtino popiežius Pranciškus. Todėl visi dėl savęs ir kitų esame pašaukti tarnauti nukryžiuotam Jėzui ir tiems, kurie yra labiausiai marginalizuoti, taip paliesdami Jo šventą kenčiantį kūną ir visus, kurie patiria skausmą ir negandas dėl bado ir karo, ligų ir bedarbystės, bėgti svetur verčiančio skurdo, persekiojimų ir stichinių nelaimių. Tik taip mes galėsime iš naujo atrasti Dievą, prisiartinti prie Jėzaus ir užsitarnauti amžinybę.

Šventasis Tėvas sakė, gailestingumo darbų kūnui ir sielai (nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, piktą darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas pakęsti, melsti už gyvus ir mirusius) atlikimas yra mūsų, kaip krikščionių, patikimumo matas. Anot jo, žmonijai dabar labai reikia tikrų krikščionių, ypač jaunų žmonių, kurie nėra abejingi blogiui, nenori gyventi drungnai, nenori visą laiką būti pusiaukelėje, bet yra pasirengę laisvai ir pilnai savo gyvenimą paskirti tarnystei vargingiausiems, silpniausiems ir pažeidžiamiausiems. Taip jie ištikimai seka Kristų, kuris atsidavė ir pasiaukojo dėl mūsų išganymo. Todėl ir dabar blogio, kančios ir nuodėmės akivaizdoje vienintelis pateisinamas tikro Jėzaus mokinio atsiliepimas yra savęs dovanojimas net iki savo gyvybės aukos tarnystėje sekant Kristų. Jeigu tie, kurie save vadina krikščionimis, nepaskiria savo gyvenimo tokiai ištikimai tarnystei, jų būties tikslas nėra geras ir jie galiausiai atmeta Jėzų Kristų, kalbėjo popiežius Pranciškus į Krokuvą susirinkusiems jauniems žmonėms iš viso pasaulio. „Taigi, šį vakarą, brangūs draugai, Viešpats vėl prašo jūsų tarnauti kitiems. Jis nori konkretaus jūsų atsiliepimo į kenčiančios žmonijos poreikius. Jis nori, kad jūs būtumėte Jo gailestingosios meilės ženklais šiais laikais!“

Nešti ateities viltį

Viešpats parodo ir konkretų būdą šiai misijai įgyvendinti, asmeninio pasiskyrimo ir aukos kelią. Tai – Kryžiaus kelias, visiškos ištikimybės Jėzui kelias iki galo visose, kartais labai dramatiškose kasdienio gyvenimo situacijose. „Tai – kelias, kuris nebijo nesėkmės, persekiojimo ir vienišumo, nes mūsų širdys yra pripildytos Jėzaus pilnatvės“, – aiškino Šventasis Tėvas. –  Kryžiaus kelias yra paties Dievo gyvenimo būdas, Jo „stilius“, kurį Jėzus neša į kartais labai susiskaldžiusios, neteisingos ir sugedusios visuomenės klystkelius“. Tik vienintelis Kryžiaus kelias yra pajėgus nugalėti nuodėmę, blogį ir mirtį, nes veda į spindinčią Kristaus prisikėlimo šviesą ir atveria naujo ir pilnatviško gyvenimo horizontus. Tai – vilties ir patikimos ateities kelias: tie, kurie su dosnumu ir tikėjimu žengia šiuo keliu, neša žmonijai tikros ateities viltį. Bet tai – nelengvas, didelių išbandymų, nusivylimų, gal netgi išdavystės pavojaus kelias. Taip kalbėdamas popiežius Pranciškus priminė, kad aną Didįjį penktadienį, kai Išganytojas buvo nukryžiuotas, daugelis jo mokinių sukrėsti ir nuliūdę sugrįžo į namus, o kiti stengėsi net iš viso užmiršti kryžių. Šventasis Tėvas, baigdamas pasisakymą, retoriškai klausė jaunų žmonių, su kokiomis mintimis ir kokiu apsisprendimu jie iš Blonios parko sugrįš į savo namus, į tas vietas, kur buvo apsistoję. Kiekvienas iš jų turi asmeniškai atsiliepti į tą iššūkį, kurį iškelia minėtas klausimas, galintis nulemti jų ateitį.

Kryžius yra svarbiausias Pasaulinių jaunimo dienų simbolis, kurį Krokuvos susitikimo pabaigoje Lenkijos jaunimas perdavė bendraamžiams iš Panamos, kur 2019 metais vyks kitas susitikimas. Taigi jaunimo nešamas kryžius keliauja per pasaulio kontinentus, vyskupijas ir parapijas, liudija nuolatinę jaunimo piligrimystę. Šį kryžių jauniems žmonėms popiežius Jonas Paulius II padovanojo dar 1984-aisiais, užbaigdamas šventuosius Atpirkimo metus, kviesdamas jį nešti per pasaulį kaip Viešpaties Jėzaus meilės ženklą ir „visiems skelbti, kad tik Kristus, kuris mirė ir prisikėlė, yra mūsų išgelbėtojas ir atpirkėjas“. Nuo to laiko jaunos dosnios rankos ir mylinčios karštos širdys neša šį kryžių per pasaulio šalis, patvirtindamos šventojo Jono Pauliaus II žodžius, kad „kryžius keliauja su jaunais žmonėmis ir jauni žmonės keliauja su kryžiumi“. Taip įtikinamai krikščionių tikėjimas skelbiamas ir liudijamas nuo sekuliarizmo ir ekstremalių ideologijų pavargusiai žmonijai ir kviečia atmesti neapykantą, pagiežą ir kerštą, pakeisti juos gaivinančiu atleidimu, susitaikymu bei gailestingumo sklaida.

© 2016 „XXI amžius“