Gailestingumo beieškant

Tarp arkivyskupų Liongino Virbalo ir Sigito Tamkevičiaus

Vyskupo Kęstučio Kėvalo padrąsinantys žodžiai

2016 metus popiežius Pranciškus paskelbė pasauliui Gailestingumo Jubiliejaus metais. Atsiliepdami į šį kvietimą mes, Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai ir mokytojai, per mokslo metus nuveikėme daug gražių gailestingumo darbų: lankėme neįgaliuosius, ligonius, vienišus parapijos žmones, kelis kartus lankėmės ir Kauno vaikų onkologijos skyriuje. Pabaigus mokslo metus dar kartą norėjome vaikams ir jaunimui padėti pažinti meilę ir gailestingumą, kaip vertybes, kuriomis mokėtų gyventi savo aplinkoje, ugdytųsi gebėjimą mylėti Dievą, Tėvynę, save ir kitą žmogų. Todėl birželį surengiau jau devintąją katalikišką jaunimo vasaros stovyklą. Penkias dienas trukusios stovyklos šūkis – „Gailestingi, kaip Tėvas“. Stovyklos tikslas – suteikti vaikams galimybę kūrybiškai pabendrauti, ugdyti socialinius įgūdžius, empatiją ir savanorystę, pagarbą kenčiančiam, gailestingumą, sąžiningumą.

Daug džiaugsmo suteikė piligriminis žygis į Šiluvą, arkivyskupų Sigito Tamkevičiaus, Liongino Virbalo ir vyskupo Kęstučio Kėvalo padrąsinantys žodžiai ir dėmesys jaunam žmogui.

Stovykloje jaunimas ugdomas patriotine dvasia, todėl šiemet, minint 75-ąsias pirmųjų trėmimų metines, jaunimas dalyvavo parodoje „Dvyliktasis kilometras“, susitiko su „Misija Sibiras“ dalyviu istoriku Andriumi Bautroniu, žiūrėjo filmą apie tremtinius, klausėsi įdomios paskaitos. Šiluvoje surengė Gedulo ir vilties dienos minėjimą „Laisvės liepsna“. Prie Jono Žemaičio paminklo Šiluvoje tremtinius pagerbė sudėdami iš degančių žvakučių žodį „Lietuva“.

Per keletą dienų stovyklautojai aplankė Aukštaitijos krašto istorines vietas: Anykščių, Ignalinos, Molėtų piliakalnius ir ežerus, partizanų žuvimo vietas, tremtinių kapus.

Ilgai prisiminsime Andriaus ir Giedrės Šironų turizmo ir edukacijos centrą. Čia susipažinome su šio krašto istorija ir tradicijomis. Edukacijų metu stovyklautojai skuto bulves ir senovinėje krosnyje kepė plokštainį (kugelį).

Grįždami namo stovyklautojai aplankė Obuolių salą prie Grabuosto ežero. Mat profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis, kurio vardu pavadinta mūsų mokykla-daugiafunkcis centras, dar dėstydamas Vilniaus universitete įsigijo šią salą, kad su studentais galėtų tirti ežerų fauną.

Saloje prof. P. Šivickis buvo įrengęs sodybą, o norėdamas sukurti jaukią ir malonią aplinką tiek sau, tiek šeimai, tiek salos svečiams, jis užveisė obelų sodą, kurio derlius garsina salą ir iki šiol. Nuo to laiko sala ir pradėta vadinti Obuolių sala.

Kasmet Amerikos „Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos“ dėka katalikiškoje stovykloje savo laisvalaikį praleidžia iki 50 vaikų. Esame dėkingi geradariams iš „Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos“, kurios dėka jau devintą kartą stovyklautojai turi galimybę patirti meilę ir gailestingumą, dalintis šiais jausmais su kitais. Norime padėkoti Raseinių autobusų parko direktoriui Šarūnui Bartkui, autobusų stoties administratorei Ritai Milašienei ir vairuotojui Albinui Gedvilai už nesavanaudišką rūpestį ir atidumą mūsų kelionėms.

S. Regina Teresiutė,
Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro tikybos mokytoja

Ritos Šilvienės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“