Tėvai turėtų skirti daugiau laiko  šeimos fotoalbumų peržiūrai su vaikais

Tai išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Kuria artimesnį santykį šeimoje

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius, bet ir fiziologinius šeimos pokyčius, kurti artimesnį tarpusavio santykį. Tėvai, su jaunaisiais šeimos nariais analizuodami nuotraukas, gali atskleisti savo jausmus, fotografijose užfiksuoto momento išgyvenimus. Taip kuriamas artimesnis santykis tarp šeimos narių. „Vaiko suvokimas apie šeimos modelį formuojamas ne tik stebint šeimos santykius, bet ir analizuojant šeimos istoriją žyminčias fotografijas“, – sako LEU socialinės pedagogikos studentė.

Fotografija – amžinos istorijos įrodymas. Užfiksuotas vaizdas leidžia kolekcionuoti žmonijos kultūros ir socialinių įgūdžių raidą, politinius ir ekonomikos įvykius, žmonių evoliuciją, technologijų kaitą. Nuotraukos, kaip įrodymas ar pavyzdys, yra naudojamos edukaciniame procese, tačiau mokyklos bendruomenei – vadovams, socialiniams ir kitiems pedagogams – I. Vaitkevičiūtė patartų dirbti vieningai. Fotografijos analizės ar fototerapijos metodus reikėtų taikyti sprendžiant problemas. Šie būdai sudarytų dar vieną galimybę padėti vaikui pozityviai socializuotis bendruomenėje. „Fototerapijos metodas padėtų vaikui atskleisti savo jausmus ir išgyvenimus. Fotografijos analizės metu vaikas artimiau susipažintų su savo šeimos ir visos giminės tradicijomis, pozityviu pavyzdžiu“, – teigia mergina.

Ilgametė šeimos istorija

Šeimos fotografija yra būdas vizualiai, nepriklausomai nuo laiko, informuoti giminės ar šeimos narius apie vykstančius pokyčius, svarbius įvykius šeimoje. Iš kartos į kartą keliaujantys fotoalbumai leidžia stebėti tradicijas, besikeičiančią madą, biologinius žmonių panašumus ir kurti ilgametę šeimos istoriją, tam tikrą pozityvią socializaciją tarp giminės ir savęs, kaip tos bendruomenės nario.

Nuo tada, kai atsirado, fotografija yra labai pažengusi. Žmonijos gyvenimo kasdienybėje ji labai svarbi. Studentė atkreipia dėmesį, kad greitai besivystančiame pasaulyje dėl laiko trūkumo didelė socializacijos ir edukacijos dalis vyksta per vizualiąją komunikaciją. Šiuo metu itin plačiai nagrinėjami socializacijos, tradicijų puoselėjimo klausimai. Vis kyla diskusijų apie žmogiškąsias vertybes ir kaip jas perteikti vaikams, sparčiai tobulėjančių technologijų ir vizualizacijos pilname pasaulyje. Vaikai vis sunkiau socializuojasi visuomenėje, todėl pati gyvenime daug laiko praleidžianti fotografuodama I. Vaitkevičiūtė nusprendė ištirti vaikų pozityviosios socializacijos procesą, vykstantį per vizualizaciją – šeimos fotografiją – ir išsiaiškinti, kaip vizualinė komunikacija gali padėti vaikams lengviau socializuotis visuomenėje. LEU studentės tyrime dalyvavo 14–18 metų vaikai. Jų buvo prašoma apibūdinti fotografijos svarbą, fotografijos procese užimamą vaidmenį ir palyginti šiuo metu ir anksčiau vykusius fotografijos procesus.

Kelia prisiminimus

Fotografija labiausiai akcentuojama kaip svarbių akimirkų įamžinimo forma ir šeimos ar kitų artimų bendruomenės narių fiziologinių pokyčių įamžinimas. „Kai kalbėjausi su vaikais, dauguma teigė, kad svarbiausia yra tai, jog galima išsaugoti užfiksuotas akimirkas, kurios yra svarbios, jas turėti ir išsitraukti tada, kai labiausiai to nori. Šeima yra artimiausia socialinė aplinka, po jos eina mokykla, kuri taip pat yra paminėta informantų atsakymuose. Vaikams yra svarbu pamatyti, kaip anksčiau gyveno jiems artimi žmonės, palyginti su dabartiniu gyvenimu, kurį gyvena jie patys“, – pasakoja studentė.

Tiriant buvo domimasi ir apie fotografavimo tradicijas šeimoje, kiek fotografija turi įtakos santykiams ir socializacijai. Mergina informantų prašė apibūdinti emocijas, kurios dažniausiai įamžinamos jų šeimos fotografijose, nupasakoti, kokius jausmus užfiksuotos akimirkos kelia jiems patiems. „Įdomu tai, kad interviu metu visi teigė, jog žiūrėjimas į fotografijas kelia prisiminimus. Du vaikai pasakojo, jog su savo šeimos nariais peržiūrinėdami fotografijas kalbasi apie įvykusius nuotykius, prisimena gražias akimirkas. Apklaustieji pasakojo, jog įdomiausia stebėti savęs ir tėvų fiziologinius pokyčius, o fotografijų peržiūra yra lyg tam tikra tradicija“, – pasakoja I. Vaitkevičiūtė.

Keli informantai pasakojo, jog mokykloje mokytojai šeimos fotografijų analizę naudoja kaip metodą istorijos pamokose. Du tiriamieji teigė, jog fotografijomis su bendraamžiais nesidalija, į jas žiūri vieni arba su savo šeima. Iš apklausos atsakymų matyti, kad šeimos fotografijos daro įtaką socializacijai su bendraamžiais: fotografijos leidžia artimiau pažinti bendraamžių šeimų narius ir jų fiziologinę kaitą, palyginti esamą ir dabartinį socialinį statusą, kitus aspektus.

Pasirinkta nuotrauka – informacijos šaltinis

Informantų paklausus apie puoselėjamas šeimos vertybes, penki iš jų teigė, jog apie senelius ar kitus giminaičius kalbasi su tėvais dažnai, o fotografijos puikiai padeda iliustruoti pasakojimus, susipažinti su giminaičiais. „Taigi šeimos fotografija padeda ne tik iliustruoti tuos, apie kuriuos pasakojama, tačiau ir byloja apie tam tikrus šeimos vertybių aspektus. Šeimos nariai mezga santykį ir su tais, kurie yra mirę. Pasakojamos istorijos ne tik apie save, bet ir anksčiau gyvenusius žmones, lyginama su dabartiniu gyvenimu. Išsaugojamos vertybės, šeimoje vyraujančios tradicijos. Tai rodo, jog ne tik šeimos santykiai, bet ir fotografijos padeda fiksuoti šeimos modelį, žmonių skaičių, santykius, pokyčius. Tai padeda vaikams formuotis suvokimą apie savo šeimą“, – sako fotografė.

I. Vaitkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad pasiteiravus apie mėgstamiausias fotografijas, vaikai mielai dalijosi mintimis. „Trys pašnekovai pasakojo apie fotografijas, kuriose yra įamžinti su savo mama, tėčiu ar visa šeima. Vaikai pasidalijo savo jausmais, kuriuos iliustravo fotografijos. Paklausus, kokios priežastys lemia tai, jog šios fotografijos jiems yra pačios mieliausios, vaikai įvardijo gerus santykius su tais asmenimis, su kuriais yra įamžinti pasirinktose nuotraukose“, – pasakoja tyrėja. Jos nuomone, tai rodo, jog fotografijos atspindi vyraujančias emocijas, šeimos narių santykių tvirtumą, ilgesingą nuotaiką. „Pasirenkama fotografija gali būti informacijos šaltinis, kuris taip pat naudojamas ir taikant fototerapijos metodą“, – sako studentė.

Skatina domėtis savo giminaičiais

Fotografės šeimoje nuotraukos yra saugomos fotoalbumuose ir perduodamos iš kartos į kartą. „Turime sukaupę kelių šeimos kartų fotografijų. Kai buvau mažesnė, kartu su šeima fotografijas žiūrėdavome tikrai labai dažnai, tėvai pasakodavo istorijas, susijusias su nuotraukomis, o kai pati pradėjau domėtis fotografijomis, analizuodavau ir analizuoju jas viena. Įdomiausia yra tai, kad fotografijos saugo labai daug informacijos, susijusios su visa mano gimine: fiziniai panašumai, mada, šeimos modelio suvokimas ir perdavimas. Fotografijų analizavimas mane paskatino daugiau domėtis savo giminaičiais: kur jie gyvena, ką veikia gyvenime“, – atvirauja mergina.

Fotografija mergina susidomėjo dar mokykloje, tačiau mėgėjiškai. Pradėjus studijuoti LEU socialinę pedagogiką, dar pirmame kurse žymus fotografas Vaidotas Grigas, LEU studentams dėstantis vizualinės komunikacijos kursą, pastebėjo talentingą studentę ir paskatino ją fotografija užsiimti profesionaliai. Doc. V. Grigas buvo ir I. Vaitkevičiūtės baigiamojo darbo vadovas.

Tomas Petryla

© 2016 „XXI amžius“