Daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių nesidomi politika

Labai silpna politinė kultūra

Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 metų) visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. „Jaunimas paprastai seka savo socialinės aplinkos pavyzdžiu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešojo valdymo studijų krypties vadovė Eglė Vaidelytė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse dėl susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių pilietinė ir politinė kultūra yra labai silpna. „Politinės teorijos klasikai, rašydami apie pilietinę kultūrą, išskyrė „parapijinį“ piliečio tipą: jis nesuvokia esąs viešojo valdymo sistemos dalis, domisi tik savo artimiausia aplinka. Apibrėžiamas ir aktyvus „piliečio-dalyvio“ tipas, kuris domisi politine sistema, mato save kaip sistemos dalyvį, dalyvauja visuomeninėje veikloje“, – teigia E. Vaidelytė. Mokslininkės teigimu, labai svarbu, kad visuomenė pagaliau atsikratytų klišių „nuo manęs niekas nepriklauso“ ir „vis tiek neturiu už ką balsuoti“, ir aktyviai dalyvautų pilietiniame gyvenime. „Labai tikiuosi, kad Lietuvoje jaunoji karta įgaus vis daugiau pilietinės visuomenės dalyvio, o ne „parapijinio“ piliečio bruožų“, – sako E. Vaidelytė.

Moksleiviai tiksliai prognozuoja rinkimų rezultatus

Pasak E. Vaidelytės, daugelyje stiprios demokratijos šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, JAV, daug metų prieš kiekvienus rinkimus vyksta mokomieji rinkimai moksleiviams. Nors jų tikslas yra formuoti įprotį jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose ir ugdyti jaunų žmonių gebėjimą argumentuotai priimti sprendimus balsuojant, šie rinkimai leidžia prognozuoti būsimų rinkimų rezultatus.

„Remdamiesi gerosios praktikos pavyzdžiais, esame organizavę renginius „Mokiniai renka Europos parlamentą“ ir „Mokiniai renka merą“, o prieš šiuos Seimo rinkimus – „Mokiniai renka Seimą“. Mokinių rinkimų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse paprastai gana tiksliai atspindi tikrųjų rinkimų tendencijas“, – pasakoja mokslininkė.

Gali kritikuoti politines partijas, tačiau Lietuvą mylėti – būtina

E. Vaidelytė teigia užaugusi šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos pilietinės tradicijos, todėl ji balsuoja kiekvienuose rinkimuose. Pasak jos, savo kandidatą rinkimuose reikėtų rinktis pagal tai, kiek artimos yra jo deklaruojamos pilietinės vertybės. Be to, pilietiškai sąmoningiems rinkėjams lengviau atpažinti ir populistinius kandidatus, kurių neišvengiamai atsiranda kiekvienuose rinkimuose.

Mokslininkė, kurios prosenelis – profesorius Antanas Krikščiukaitis-Aišbė – buvo vienas iš Nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų ir aktyvus pilietinės visuomenės veikėjas, mano, kad pilietiškumo ir meilės savo šaliai daugeliui lietuvių vis dar trūksta. „Man sunkiai suvokiama, kaip kartais lietuviai nepagarbiai kalba apie savo šalį. Gali nemėgti vienos ar kitos partijos, bet negali nemylėti savo tėvynės. Nemažai laiko studijų metais praleidau Italijoje – italai dažnai aršiai kritikuoja savo politinę sistemą, bet niekada negirdėjau, kad ją tapatintų su Italija, savo šalimi, kurią besąlygiškai myli“, – teigia E. Vaidelytė.

Akvilė Sebežiova

© 2016 „XXI amžius“