Rygoje vyko naujametinis Taizė jaunimo susitikimas

Taizė bendruomenės prioras brolis Aloyzas kvietė jaunimą pamąstyti apie viltį

Taizė bendruomenės susitikimas Rygoje

Gruodžio 28-ąją Rygoje prasidėjo Taizė bendruomenės rengiamas naujametinis Europos jaunimo susitikimas. Jame dalyvavo maždaug 15 tūkst. dalyvių ne tik iš Latvijos, bet ir kitų Europos šalių bei iš kitų žemynų (mažos grupelės buvo atvykusios netgi iš Honkongo ir iš Pietų Korėjos). Svečius į savo namus priėmė latvių šeimos, parapijos, ne tik katalikų, kurie Latvijos sostinėje ir visoje šalyje nesudaro tikinčiųjų daugumos, bet ir kitų krikščionių bendruomenės, vienuolynai. Jaunimo priėmimo akcijoje dalyvavo Rygos miesto valdžia ir suteikė jaunimo susitikimo organizatoriams galimybę naudotis mokyklų patalpomis. Susitikimo programoje – maldos ir bendravimas įvairiose Rygos miesto bendruomenėse ir senamiesčio bažnyčiose, bendri susitikimai Rygos arenoje ir Dauguvos saloje esančiame parodų centre, kuris buvo ir šio jaunimo susitikimo logistinis centras.

Naujametinius Europos jaunimo susitikimus Taizė bendruomenė kasmet organizuoja jau keturis dešimtmečius. Pirmasis toks susitikimas, surengtas Taizė bendruomenės įkūrėjo ir ilgamečio vadovo brolio Rožero (Roger) iniciatyva, įvyko 1978 m. gruodžio 28 – 1979 m. sausio 1 d. Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje iš viso buvo surengti penki tokie susitikimai. Keturi buvo surengti Romoje, trys – Barselonoje, po du ir po vieną – kituose Europos miestuose. 39 naujametinius jaunimo susitikimus, įskaitant ir įvykusį Rygoje, yra priėmę 24 Europos miestai. Latvijos sostinė Ryga yra toliausiai į šiaurės rytus nutolęs Europos miestas, surengęs naujametinį jaunimo susitikimą.

Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius (Zbignevs Stankevičs), džiaugdamasis, kad šį kartą Taizė kvietimu jaunimas rinkosi Latvijos sostinėje, atkreipia dėmesį į ekumeninę jo dalyvių sudėtį ir akcentus susitikimo programoje bei ekumeniškai vykusius pasirengimus. Juose dalyvavo katalikai, liuteronai, stačiatikiai ir baptistai – tiek šioms bendruomenėms priklausantis jaunimas, tiek joms vadovaujantys vyskupai ir kunigai. Tai, pasak Rygos katalikų arkivyskupo, liudija apie gerą ekumeninio bendradarbiavimo atmosferą, kuri nuo seno yra Latvijoje. Pagrindinių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių vadovai kartu gina krikščioniškas vertybes visuomenės gyvenime. Nepaisant esamų skirtumų tarp Bažnyčių ir bendruomenių, jų nariai gerai sutaria kasdieniniame gyvenime. Visiems latviams, nepriklausomai nuo konfesijos, būdingas labai stiprus sakralumo pojūtis ir pagarba religinėms vertybėms. Dažnai liuteronai domisi katalikų individualiu Susitaikinimo sakramentu ir dvasinio vadovavimo praktika. Stačiatikiams ir katalikams bendras bruožas yra pamaldumas Dievo Motinai. Rygos arkivyskupas paminėjo piligrimystę į Agluonos Dievo Motinos šventovę. Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, šią šventovę aplanko neparastai daug žmonių, ne vien katalikų. Iškilmės dieną pamaldose dalyvauja ir valstybės bei vyriausybės vadovai.

Naujametinio Europos jaunimo susitikimo išvakarėse kalbėdamas apie Latvijos jaunimą, arkivyskupas neslėpė, kad jis gana stipriai laicizuotas, tačiau yra ir daug aktyvaus, Bažnyčios veikloje dalyvaujančio jaunimo. Pastaruoju metu jaunų žmonių bažnyčiose ne mažėja, bet daugėja. Daug jų angažuojasi į jaunimo centrų veiklą, dalyvauja piligrimystėje, rekolekcijose, įvairiuose seminaruose. Arkiv. Z. Stankevičius atkreipė dėmesį į tai, kad neseniai Latvijoje pradėjęs veikti „Marijos radijas“ remiasi vien jaunimu, pradedant jo vadovu, neseniai įšventintu jaunu kunigu, ir baigiant daugybe dar jaunesnių savanorių.

Rygoje jaunimas meldėsi už taiką Sirijoje, Irake ir Ukrainoje

Latvijos sostinėje vykusio naujametinio Europos jaunimo susitikimo dalyviai meldėsi už bendraamžius, gyvenančius šalyse, kur vyksta karai, o ypač už jaunimą Sirijoje, Irake ir rytinėje Ukrainoje. Jaunimo susitikimą surengusios Taizė bendruomenės vadovas brolis Aloyzas (Alois) pranešė apie rinkliavą, kurios tikslas – prisidėti prie humanitarinės akcijos minėtose šalyse. Pasak Taizė bendruomenės vadovo, tokie, nors ir nedideli darbai, o ypač malda, labai svarbūs ten, kur diplomatija ir politikų pastangos neduoda vaisių, kai ima atrodyti, kad esame bejėgiai blogio akivaizdoje.

Kitas svarbus įvykis Rygoje buvo ukrainiečių ir rusų jaunimo susitikimas. „Kai žmonės susitinka, kai vieni kitus išklauso, galime daug nuveikti ten, kur diplomatija bejėgė“, – sakė brolis Aloyzas.

Kartu skinkimės vilties kelią

Taizė bendruomenės prioras brolis Aloyzas parašė laišką į naujus metus žengiančiam Europos jaunimui. Pernai, kai visoje Bažnyčioje buvo švenčiami Gailestingumo metai, ir brolis Aloyzas buvo pakvietęs jaunimą įsimąstyti į Dievo gailestingumą, pavesti save Dievui, kuris yra gailestingumas, mokytis atleisti ir padėti vieni kitiems išgyventi sunkumus, apmąstyti gailestingumo dorybės sąsajas su visuomenės gyvenimu ir mūsų bendra atsakomybe už gamtą.

Žengiant į 2017 metus, brolis Aloyzas kvietė jaunimą pamąstyti apie viltį. Taizė bendruomenės prioro laiško 2017 metams tema – „Kartu tieskime vilties kelią“.

Kaip skintis vilties kelią? Kaip bendromis pastangomis jį tiesti? Taizė bendruomenės vadovas pateikia keturis pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas – „gyventi su viltimi, nes ji yra kūrybinė jėga“. Tikėti, pasak brolio Aloyzo, – pasitikėti Dievu. Tai mums neduoda iš anksto paruoštų atsakymų į sąžinėje ar įvairiose kasdienio gyvenimo situacijose kylančius klausimus, tačiau mums padeda nepasiduoti baimei ir sąstingiui, padeda mums būti pasiruošusiems leistis į kelionę. Tai – ne paikas optimizmas, nežiūrintis tikrovei į akis, bet inkaras, nukreiptas į Dievą. Pasitikėjimas ir viltis – kūrybinė jėga.

Antrasis pasiūlymas – „gyventi paprastai, bendrauti su kitais“. Pelno, sėkmės vaikymasis, godumas sukuria neteisingumą, o ir taip besielgiantiems yra frustracijos priežastis. Evangelija mums siūlo bendravimą su kitais. Ir tai yra vienas pagrindinių vilties kelių, kuriuo visi esame pašaukti eiti. Brolis Aloyzas aiškina, kad paprastas gyvenimas padeda mums pastebėti kito žmogaus poreikius, dalytis su juo ne tik materialinėmis gėrybėmis, bet ir skatina padėti išgyventi jam kančią, priešintis neteisingumui, atjausti migrantus ir karų aukas.

Trečiasis pasiūlymas – „įveikti susiskaldymą“. Taizė bendruomenės vadovas rašo jaunimui, kad krikščionys, būdami kartu, labiau įkūnija Evangelijoje glūdintį dinamizmą, o krikščionių susiskaldymas, tarp jų vyraujanti nesantaika meta šešėlį ir Evangelijos žiniai, ją užstoja. Jeigu mes sugebėtume parodyti, kad mokame būti vieningi, kad įmanoma skirtingumų vienybė, padėtume ir visai žmonijai gyventi didesnėje vienybėje. Eikime pas kitus, stenkimės būti geranoriški ir svetingi tiems, kurių pažiūros kitokios nei mūsų. Žinome, kad praeityje krikščionys vieni kitiems yra padarę daug skriaudų, atsimename, kad tarp mūsų nebuvo meilės ir tolerancijos, žinome, kad dar ne visos nuoskaudos užmirštos ir ne visi nesutarimai išspręsti, tačiau mes vis tiek bendraukime, nesiaiškinkime, kas buvo kaltas, bet atleiskime. Susitaikinimas neįmanomas be išsižadėjimų ir aukos.

Ketvirtasis brolio Aloyzo siūlymas – kvietimas būti atviresniems kitoms kultūroms, nes žmonių tarpusavio brolybė yra taikos sąlyga. Neleiskime, kad mūsų širdyse viešpatautų uždarumas ir įtarumas kitų atžvilgiu. Kito žmogaus atmetimas – barbariškumo simptomas. Nežiūrėkime į svetimšalį tik kaip į grėsmę mūsų kultūrai, kaip į tą, kuris gali pakenkti mūsų gerovei, bet matykime jame visų pirma žmogų, tos pačios kaip ir mes žmonių šeimos narį. Eikime susitikti su pas mus atvykstančiais migrantais ir pabėgėliais, išklauskime jų istorijas. O po to – kas žino? – gal jau savaime norėsime žengti dar vieną žingsnį ir paliudyti solidarumą su jais. Melskimės už tuos, kurių nesuprantame, kurie mūsų nesupranta. Statykime ne užtvaras, bet tiltus.

Vilties pavasaris Rygoje

Brolis Aloyzas penktadienio vakarą pasidžiaugė, dėkojo priėmusioms piligrimus šeimoms ir priminė, jog neramu Europoje ir pasaulyje. Jis pastebėjo, kad latvių svetingumas primena brolybės ilgesį, kuomet gerbiami mūsų skirtingumai, girdimas kiekvienos tautos balsas. Mes įpareigojami nutiesti draugystės ryšius Europoje ir anapus sienų. „Mums, krikščionims, brolybė turi kitą vardą – Komunija, širdžių bendrystė. Kristus mus jungia su visais mūsų krikščioniškų kultūrų ir tradicijų skirtingumais. 2017 metai bus 500-ųjų Reformacijos metų sukaktis. Tai davė naują įkvėpimą. Kita vertus, deja, nuvedė į gilų skilimą… Kaip pirmieji krikščionys mes norime būti vienos širdies ir vienos sielos. Mūsų bendroje kelionėje, kuomet viltis ateina iš Kristaus, tai aiškiai paliudija. Jis, nugalėjęs mirtį ir neapykantą, sujungia visus pakrikštytuosius širdžių bendrystėje – Komunijoje.

Jei mes esame susivieniję Kristuje, mes galime būti taikos ženklas žmonijai. Mūsų Komunija – širdžių bendrystė – gali paruošti kelią taikai. Leiskite augti draugystei, kad paruoštume taiką. Net kukliomis priemonėmis mes galime būti taikos nešėjai.

Dabar turiu konkretų pasiūlymą. Po apsilankymo Sirijoje pernai per Kalėdas mes priėmėme sirų ir irakiečių iš Bartelo (netoli Mosulo) šeimas. Manuelis ir Nooras, irakiečiai vaikai, šiandien yra čia. Aš jiems sakau, kad Dievas mums juos atsiuntė…

Siaubingos tragedijos akivaizdoje yra tokių sirų, kurie išlieka nepajudinami ir daro, ką gali, kad palengvintų kančias. Todėl aš pasakiau sau: mes turime jiems padėti. Per mūsų Vilties akciją – Taizė rinkliavą – mes norime finansiškai paremti Alepo Sirijoje ir Mosulo Irake bendruomenes. Jos rūpinasi vaikais, kurie patiria traumas bei prisideda, atstatydami namus. Ši pagalba leidžia žmonėms pasilikti savo šalyse, visi gali prisidėti prie šios akcijos.

2017 metais tęsime Vilties piligrimystę žemėje. Į Taizė priimsime grupes kiekvieną savaitę. Mes organizuojame keletą regioninių susitikimų. Kitų metų Europos Vilties piligrimystės susitikimas bus Bazelyje“.

Gruodžio 30-ąją Rygos galerijoje vyko Taizė spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Rygos katalikų arkiv. Z. Stankevičius, liuteronų arkiv. Janis Vanagas (Janis Vanags), Baptistų kunigas Edgaras Mažis (Edgars Mažis), br. Aloyzas, bei Bazelio reformatų ir katalikų vyskupai.

Rygos arkiv. Z. Stankevičius pasidžiaugė Taizė jaunimo susitikimu, prisiminė, kad, iš tiesų, buvo neramu dėl priėmimo šeimose. „Tuomet pasitelkėme ir pasaulietiškus institutus ir kitas konfesijas, nevyriausybines organizacijas. Ir žmonės atidarė savo namus piligrimams. Antra. Tai buvo tam tikra revoliucija žmonių mentalitete, nes sovietiniais laikais buvo uždaryti namai užsieniečiams ir nepažįstamiems žmonėms“.

Liuteronų vysk. J. Vanagas pastebėjo, kad Taizė kviečia nauju būdu melstis. Tai – naujas įkvėpimas. „Ačiū už tą patirtį, kuri paremta ne konfrontacija, bet geranoriškumu“, – dėkojo liuteronų vyskupas.

Br. Aloyzas sakė: „Džiaugiuosi priėmimo, maldos kartu grožiu. Mūsų gyvenimas įgauna naują viltį, kuomet agresyvumas auga, nestabilumas didėja. Mes turime įsišaknyti tikėjime, kad atlaikytume sunkumus“.

Kitas Europos jaunimo susitikimas vyks brolio Rožero tėvynėje

Keturiasdešimtasis naujametinis Taizė bendruomenės Europos jaunimo susitikimas 2017 metų pabaigoje vyks Bazelyje, Šveicarijoje. Apie tai buvo pranešta užbaigiant Rygoje vykusį naujametinį jaunimo susitikimą. Kviesdamas po metų susitikti Šveicarijoje, Taizė bendruomenės vadovas brolis Aloyzas paaiškino, kad Bazelio miestas pasirinktas dėl jo daugiakultūriškumo ir svarbos ekumeniniam krikščioniškų Bažnyčių dialogui. Susitikimu Bazelyje norima prisijungti prie kitų įvairių šiais metais vyksiančių minėjimų, skirtų Reformacijos 500-osioms metinėms. Taizė bendruomenė numato dalyvauti ekumeniniuose minėjimuose visų pirma Vokietijoje. Ten jų bus daugiausia. Vienas pagrindinių bus dalyvavimas ateinančių metų Bažnyčių dienoje (Kirchentage) ir malda Reformacijos 500 metų sukakties renginiuose Vitenberge, kur Martynas Liuteris prie katedros durų prikalė garsiąsias savo tezes, davusias pradžią Reformacijos judėjimui.

Vienas naujametinis Europos jaunimo susitikimas jau buvo surengtas Šveicarijoje, Ženevoje, 2007 metais. Kaip tąkart, taip ir 2017 metų pabaigoje Bazelyje vyksiančiu susitikimu bus atkreiptas dėmesys į visai Šveicarijai labai būdingą ekumeniškumą ir daugiakultūriškumą. Nors formaliai Bazelis yra Šveicarijos miestas, tačiau būdamas prie pat sienos su Prancūzija ir Vokietija, jis jau netelpa vienos valstybės teritorijoje ir yra natūraliai išsiplėtęs į dvi kaimynines šalis. Šiame mieste visiškai natūraliai yra persipynusios dvi kalbos. Miestas nuo seno garsėja kaip svarbus Reformacijos židinys, o šiandien – ekumeninio bendradarbiavimo centras. Miesto katedroje (buvusioje katalikų, vėliau tapusioje liuteroniška) yra palaidotas garsusis humanistas Erazmas Roterdamietis, kuris, nors ir buvo Liuterio idėjų šalininkas, iki mirties išliko katalikas. Bazelyje 1989 metais buvo surengta pirmoji Europos Bažnyčių ekumeninė asamblėja.

Antrą kartą Šveicarijoje rengiamas naujametinis Europos jaunimo susitikimas primins ir „šveicarišką“ visos Taizė bendruomenės kilmę. Nors Taizė kaimas yra pietų Prancūzijoje, tačiau šią bendruomenę įkūręs Rožeras Šulcas (Roger Schutz) gimė 1915 metais Šveicarijoje. Jis buvo reformatų pastoriaus sūnus, o ir pats buvo pradėjęs pastoriaus tarnystę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui būsimasis brolis Rožeras apsigyveno Taizė kaime, šalia kitados garsaus Kliuni benediktinų centro. Karo pabaigoje ir pokario metais aplink brolį Rožerą susibūrė grupė žmonių, kurie 1949 metais davė įžadus gyventi kaip vienuoliai. Šitaip gimė Taizė bendruomenė. Pirmieji jos nariai buvo kilę iš protestantų kaip ir brolis Rožeras. Greitai prie jų prisijungė ir katalikai. Bendruomenė savo narių kilme ir savo maldos stiliumi yra ekumeninė. Nuo pat pradžių Taizė yra svarbus jaunimo traukos centras. Kasmet, ypač vasarą, Taizė lanko tūkstančiai jaunų žmonių.

Brolis Rožeras buvo nužudytas vakarinių pamaldų metu Taizė bažnyčioje 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jam peiliu smogė psichikos liga serganti jauna moteris.

Kun. Algirdas Dauknys

(„Vatikano radijas“)
Nuotrauka iš Taize.fr

© 2017 „XXI amžius“