Lietuviški Šveicarijos spinduliai gimnazijoje

Jūratės Jablonskytės-Caspersen dovanos Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos direktorei Laimai Navickienei (kairėje)

VEIVIRŽĖNAI. Jurgio Šaulio gimnazijoje vyko renginys, kuriame ne tik pasidžiaugta nauja, originaliai įrengta fojė, bet ir atidaryta paroda „Lietuviai Šveicarijoje“, kurią pristatė šios šalies lietuvių bendrijos pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen. Renginyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio sūnėnas Česlovas Tarvydas, Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė, Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros vedėja prof. dr. Roma Bončkutė, svečiai: Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis kartu su bažnyčios klebonu kun. Sauliumi Katkumi, Veiviržėnų bažnyčios klebonas kun. Vidmantas Gricius, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos bendruomenė, kuriai signataro vardas suteikia ne tik pasididžiavimą, bet ir sparnus naujoms idėjoms, kurias visiems kartu yra nesunku įgyvendinti.

Mokyklos direktorė Laima Navickienė papasakojo, kaip gimė idėja naujai sutvarkyti fojė. Pasirodo, „kaltininkė“ – ta pati Šveicarijos lietuvė J. Caspersen, kuri mokykloje norėjo pristatyti parodą. Dėl jos jau anksčiau derintasi ir su Č. Tarvydu, kuris pasiūlė parodą pristatyti pirmiausia mokykloje. Nors mokykla turi iš tiesų puikų, erdvų ir turtingą įvairių eksponatų muziejų trečiame aukšte, bet ten vietos parodai būtų nepakakę. Todėl nuspręsta ieškoti lėšų pirmo aukšto fojė ir koridoriui atnaujinti. Iš Savivaldybės skirtų 4000 € suremontuotos pirmo aukšto lubos, o nauji šviestuvai, fototapetas su Veiviržėnų priešukario vaizdu, gražiai įrėminti valstybės ir mokyklos himnai fojė savo vietą atrado prisidėjus rėmėjams. Direktorė nuoširdžiai dėkojo rėmėjams, tėvams ir mokyklos bendruomenei bei pagrindinėms viešnioms – J. Caspersen ir prof. R. Bončkutei, kurių pagalba įprasminant Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio vardą gimnazijoje yra neįkainojama.

Prof. R. Bončkutė pristatė naują Klaipėdos universiteto leidinį, kuriame publikuota daug įvairių žymių žmonių laiškų J. Šauliui ir jo – kitiems to meto Lietuvos šviesuoliams, apibūdino jį kaip labai įvairiapusę ir spalvingą asmenybę.

J. Caspersen kalbėjo apie J. Šaulį, kaip apie vieną iš iškiliausių prieškario Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjų, nusipelniusį dar didesnio įvertinimo nei turi dabar, nes jo nuveiktų darbų mastas Lietuvai, jo, kaip diplomato, gebėjimas Lietuvos vardą įtvirtinti tarptautiniu lygmeniu yra ne mažesnis nei paties prezidento Antano Smetonos. Šveicarijos lietuvių bendrijos pirmininkė daug pasakojo apie bendrijos veiklą, stengiantis įamžinti žymiųjų lietuvių atminimą Šveicarijoje: leidžiamos knygos, atidengiamos atminimo lentos, organizuojami žygiai ten, kur lietuviai praeityje studijavo, kūrė, gyveno. Daug prieškario Lietuvos inteligentų siekė įgyti gerą išsilavinimą Šveicarijoje. Tai buvo populiari aukštos kultūros, turtingos istorijos ir nepaprasto gamtos grožio šalis. Būtent neutrali Šveicarija vėliau priglaudė ir nemažai karo pabėgėlių, tarp jų – ir lietuvių. Čia 1948 m. spalio 18 d. Lugane mirė ir J. Šaulys. Mirties dieną jį buvo aplankęs tolimas giminaitis, kitas Nepriklausomybės Akto signataras prel. Kazimieras Šaulys.

J. Caspersen padovanojo mokyklai knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“, kurios sudarytoja yra ji, pristatė Šveicarijos lietuvių leidžiamą laikraštį, pažadėjo siųsti jį reguliariai. Šveicarijos lietuvių meilė Lietuvai, jų pastangos išlaikyti lietuvybę ir įtvirtinti šalies istorijos ženklus atsispindi parodoje, kurioje sudėtos įvairios įdomios nuotraukos iš bendrijos veiklos su gana plačiais aprašais. Ši paroda netrukus atkeliaus ir į Gargždų muziejų.

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis džiaugėsi Šilutės ir Klaipėdos rajono savivaldybių artimų seniūnijų bendradarbiavimu, vaisingomis pastangomis puoselėjant istoriją. Švėkšnos atstovai mokyklai padovanojo Algimanto Katiliaus knygą „Prelatas Kazimieras Šaulys“.

Atsinaujinusia mokykla ir turininga paroda iš Šveicarijos džiaugėsi ir dvasininkai, buvęs mokyklos direktorius Stanislovas Remeika pasidalijo prisiminimais, kaip nelengva buvo įtikinti miestelio bendruomenę, kad Jurgio Šaulio vardas mokyklai reikalingas kaip kelrodė žvaigždė jaunajai kartai.

Daug šiltų žodžių išsakė Savivaldybės tarybos narys Č. Tarvydas, kuriam, kaip giminės atstovui, labai brangus yra bet koks dėmesys jo garsiajam dėdei. Jis irgi yra įdėjęs daug pastangų, kad J. Šaulio atminimas būtų saugomas Vilniuje, Signatarų namuose, ir Balsėnuose, kur pastatytas koplytstulpis.

„Nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės šia gimnazija, puoselėjančia tokias garbingas tradicijas, visa draugiška, sąmoninga ir sumania jos bendruomene. Tai, ką jūs sugebate padaryti, jaunajai kartai yra pačios didžiausios istorijos, pilietiškumo ir patriotizmo pamokos“, – sakė mero pavaduotoja V. Riaukienė, įteikdama atminimo dovanų nuo savivaldybės.

Daiva Beliokaitė

Klaipėdos rajonas

© 2017 „XXI amžius“