Europos vyskupų dėmesys viltingam jaunimo ugdymui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus skatina jaunimą entuziastingai skleisti Evangelijos džiaugsmą

Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas kardinolas Andželas Banjaskas kviečia jaunus žmones pasipriešinti šiuolaikinei tuštybės kultūrai

Apmąstyti sielovadinio palydėjimo iššūkius

Vykstant intensyviems pasirengimams popiežiaus Pranciškaus sušauktai 2018 metų Vyskupų Sinodo asamblėjai „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimas“, Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) kartu su Ispanijos vyskupų konferencija organizavo atitinkamą, jaunų žmonių sielovadai skirtą tarptautinį simpoziumą. Kovo 28–31 dienomis Barselonoje vykusiame renginyje kartu su žymiais hierarchais dalyvavo daugiau kaip 270 delegatų iš 35 mūsų kontinento šalių, taip pat ir iš Lietuvos. Jie apmąstė šiuolaikinio jaunimo katechizavimo ir ganytojiško palydėjimo problematiką. Akcentuotas šio sielovadinio palydėjimo reikalingumas laisvai atpažįstant ir atsiliepiant į Kristaus pašaukimą, dalyvaujant Bažnyčios ir visuomenės gyvenime, pasiremiant evangeliniu Jėzaus palydėtų Emauso mokinių pavyzdžiu (plg Lk 24, 15). Tam savo sveikinime Barselonos susitikimui pritarė ir popiežius Pranciškus. Jis per Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Pietrą Paroliną (Pietro Parolin) pasiųstame laiške irgi pabrėžė, kad „reikia išsamiai apmąstyti jaunimo evangelizavimo ir palydėjimo iššūkius. Kad (...) jauni žmonės, kaip veiklūs Kristaus šeimos nariai, būtų entuziastingi Evangelijos džiaugsmo skleidėjai bet kurioje aplinkoje“.

Konferencijoje dalyvavęs Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela (Rino Fisichella) sakė, kad dvasinis jauno žmogaus palydėjimas pirmiausia yra vedimas į gilųjį savosios būties suvokimą, tikrojo pašaukimo tiesos atradimą. Taip jis gali pasiekti tikrąją laisvę, įgalinančią išeiti iš savęs ir visiškai pasitikėti jam skirto Dievo plano slėpiniu, kuris suteiktų prasmę jo asmeninei ir socialinei egzistencijai. Šis pašaukimas grindžiamas ne tik turimomis savybėmis ir įgytais gebėjimais bei žiniomis, bet pirmiausia rimtu suvokimu to, kam yra šaukiamas. Kiekvienam žmogui reikia sielovadiškai padėti, kad jis atrastų Dievo primatą savo gyvenime ir Jo malonės galią, kaip svarbiausią priemonę, įgalinančią svariai prisidėti prie asmeninių ir bendruomeniškų siekių įgyvendinimo.

Palaikyti jaunuosius disidentus

Plataus dėmesio Barselonoje susilaukė Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininko, Genujos (Italija) arkivyskupo kardinolo Andželo Banjasko (Angelo Bagnasco) pasisakymas, kuriame buvo susitelkta į jaunimo švietėjo ir ugdytojo misiją dabar klestinčio sekuliarizmo kontekste, kuris buvo įvardytas kaip „tuštybės kultūra“. CCEE pirmininkas pabrėžė, kad krikščioniškas jauno žmogaus ugdytojas turi pirmiausia žvelgti į Jėzaus, kaip vienintelio tikrojo Mokytojo, pavyzdį. Tai yra svarbu, kadangi dabartinė dvasinės tuštybės kultūra, atrodo, negali jauniems žmonėms pasakyti nieko reikšmingo, kas uždegtų širdis ir užpildytų gyvenimą. Tik Jėzaus asmenyje ypatingu būdu skleidžiamos visos žmogiškos dorybės, pilnutinis, transcendentiškumu paremtas žmogiškumas, kurio dabar nenorima pripažinti, asmenį pristatant kaip nesugebantį susiformuoti. Betgi Bažnyčia, remdamasi Kristaus mokymu, į jaunąją kartą žvelgia su dideliu palankumu ir pasitikėjimu naujojo evangelizavimo užduotyse. Dabar šiai veiklai iškyla sunkumų, tačiau Apvaizda suteikia jėgų jaunimo apkabinimui su pasitikėjimu ir meile, skatina jaunus žmones įsiklausyti į iš širdies kylančius klausimus, atverti savo sielą, ieškoti bendrystės su Viešpačiu, Bažnyčia ir krikščioniška bendruomene.

Kardinolas A. Banjaskas priminė, kad Europos jaunimas dabar gyvena kontinente, kuris vis labiau atsiriboja nuo savo krikščioniškų šaknų ir mano, kad be jų galės atsinaujinti, pozityviai persitvarkyti, nors tai neįmanoma. „Jeigu Europa vis labiau tols nuo savo civilizacijos ištakų, ji bus kitokia, bet ne geresnė“, – aiškino ganytojas. Jis pripažino, kad jaunimas galėtų prisidėti prie šio dvasiškai išsekusio kontinento atnaujinimo nepritardamas tokiam supasaulėjimui, plaukdamas prieš srovę, sakraliu disidentiškumu nebijodamas pasakyti tiesą. Jauni žmonės turi išdrįsti pareikšti, kad Europa rizikuoja tapti nuoga, likti be nieko, atsisakiusi krikščionybės sukurtų dvasinių turtų grožio. Taigi, pasipriešinimas vyraujančioms tendencijoms turi reikšti naują pradžią tokios Europos, kurią mes visi mylime ir kurios ilgimės.

Demografinės kontinento problemos gerai žinomos: Europa sensta, jaunų žmonių dalis vis mažesnė. Tačiau jaunimas neturi jaustis atsidūręs Bažnyčios ir visuomenės gyvenimo periferijoje, kadangi lieka socialinių ir sielovadinių pastangų širdyje. „Bažnyčia ir visuomenė be jaunų žmonių yra kaip šeima be vaikų“, – tvirtino CCEE vadovas, pabrėždamas, kad tai yra pagrindas susitelkimui, jei norime išlaikyti atsinaujinimo viltį. „Jauni žmonės yra senstančios, bet gyvybės nepraradusios Europos ateitis“, – sakė kardinolas Banjaskas, kviesdamas padėti jaunimui susieti Europos Sąjungos atsinaujinimą su žemyno krikščioniškojo tapatumo išsaugojimu. Jauni žmonės turi tvirtai tikėti Europos misija ir jausti savo svarbą šioje atsinaujinimo kelionėje, svariu įnašu prie to prisidėdami, išlaikydami realybės problemų suvokimą ir ateities viltį.

Stiprinti pasitikėjimą Bažnyčia

Jaunimo ugdymo ir Europos ateities sąsajas iškėlė ir kiti žymūs Barselonos konferencijoje dalyvavę Bažnyčios hierarchai. Štai Europos vyskupų konferencijų tarybos vicepirmininkas, Vestminsterio (Londonas) arkivyskupas kardinolas Vincentas Nikolsas (Vincent Nichols) savo pastabose pabrėžė, jog, kada kalbama apie mūsų kontinento ateitį, apie Europos viltį, negalime nekalbėti apie jaunimą ir nieko nedaryti dėl jo švietimo ir įsiprasminimo. Tai galioja tiek visuomenės, tiek Bažnyčios gyvenimui: jauniems žmonėms turi būti suteiktos realios galimybės jame dalyvauti, augti, prasmingai įsiterpti ir atlikti savo vaidmenį. Tai nėra paprasta, kadangi, pasak Anglijos primo, dabar didelė jaunimo dalis yra praradusi vertybinę orientaciją, nežino, kur eiti ir ką pasirinkti, ir į ateitį žvelgia su giliu nepasitikėjimo jausmu. Be to, nereikia užmiršti, kad dabar dalį Europos jaunų žmonių sudaro migrantai su savo aštriomis problemomis. Jie paliko savo gimtąsias šalis dėl nepakenčiamų gyvenimo sąlygų, ieškodami geresnės ateities mūsų žemyne. Tačiau, bėgdami nuo skurdo ir karų, kada nėra šalia vyresniųjų, jie neretai patenka į prekybos žmonėmis tinklą, organizuoto nusikalstamumo grupes, kurios nuolat išnaudoja problemų turintį jaunimą. Tai – aktualūs teisėsaugos ir politikos klausimai ir atsakymus į juos ne visada galima rasti Evangelijoje, aiškino kardinolas V. Nikolsas.

Tačiau Bažnyčia turi gerai atlikti jai priklausantį sielovados uždavinį, nes žino, kad Europos ateitis priklauso nuo visų jaunų žmonių, todėl gerai privalo įsiklausyti į jų lūkesčius ir patirtus išgyvenimus, aiškino Barselonos arkivyskupas Chuanas Chozė Omella (Juan Jose Omella). „Kiekvienam iš jų reikia padėti atrasti, ką jis turi geriausio, padėti įžvelgti jo gyvenimui skirtą Dievo plano slėpinį ir padrąsinti kilnų savojo pašaukimo priėmimą“, – tvirtino simpoziumo šeimininkas, Katalonijos regiono sostinės ganytojas. Susitikime dalyvavęs naujasis Krokuvos (Lenkija) arkivyskupas Marekas Jendraševskis (Marek Jędraszewski), kuris vadovauja CCEE katechezės, švietimo ir universitetinės sielovados komisijai, pastebėjo, jog tam, kad kontinento jaunimui būtų atverti nauji horizontai, reikia gerai suvokti šių dienų iššūkius. Yra daug jaunų žmonių, kurie užaugę krikščioniškose šeimose ir todėl natūraliai įsijungia į bažnytinį gyvenimą ir atsakingai reiškiasi visuomenėje. Bet dabar, sekuliarizmo laikais, didelė dalis jaunimo dėl įvairių priežasčių nėra evangelizuota ar praradusi tikėjimą ir neturi ryšio su Bažnyčia. Todėl reikšdami nuomonę apie krikščioniškąjį tikėjimą jie vadovaujasi ne visada palankiomis nuogirdomis. Bažnyčiai priešiškų laicizmo ideologų primestą nuomonę ir problemas tenka įveikti išmintingomis bei kantriomis katechezės pastangomis. Pagrindinis iššūkis šiame kelyje, kaip nurodė Ispanijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas, Valensijos arkivyskupas kardinolas Antonijus Kanisarezas Lovera (Antonio Canizares Llovera), – padėti šiuolaikiniam jaunimui atgauti pasitikėjimą Bažnyčia. Jauni žmonės turi pajusti ganytojišką meilę ir svetingumą kartu su pasitikėjimo perdavimu, suprasti, kad jie yra Bažnyčios viltis trečiajame krikščionybės tūkstantmetyje.

© 2017 „XXI amžius“