Paskutiniojo skambučio šventė lengvai gali virsti nelaime

Vytautas BAGDONAS

Gegužės pabaigoje, žydint vyšnioms ir alyvoms, mokyklose dvyliktokams tradiciškai nuaidi paskutinis skambutis. Po šios šventės abiturientų laukia egzaminų maratonas. Paskutinį skambutį kiekviena mokykla švenčia skirtingai, laikydamasi ilgamečių tradicijų, įpindama naujovių. Tai priklauso nuo abiturientų bei jų auklėtojų susikalbėjimo, sumanumo, iniciatyvumo, organizuotumo. Jau įprasta paskutinio skambučio rytmetį visiems susirinkti bendrai maldai vietos bažnyčiose, išklausyti kunigų palinkėjimų ir palaiminimų. Rašytojų, visuomenės veikėjų, nusipelniusių žmonių vardais pavadintų mokyklų auklėtiniai paskutiniąsias pamokas praveda tų garsenybių tėviškėse, amžinojo poilsio vietose, muziejuose. Kai kas mielai renkasi tokioms baigiamosioms pamokoms gamtą, miestų ir miestelių parkus, skverus, paežeres, įvairias lankytinas vietas. Žinoma, neatsisakoma ir pamokų mokyklose, kur praleista besimokant net dvylika metų.

Taigi, paskutinis skambutis – graži ir prasminga mokyklų bendruomenių šventė, į kurią visi renkasi su pakilia nuotaika, šviesiais prisiminimais, jauduliu, artėjančio atsisveikinimo su mokykla nuojauta, netgi ir su ašaromis akyse. Ir kažin, ar reikėtų apie tai rašyti apmąstymus, daryti kokius nors apibendrinimus? Juk kas kaip moka, kaip sugeba, taip organizuoja tas paskutinio skambučio šventes.

Vis dėlto norisi pasidalinti mintimis su skaitytojais labai opia problema, labai artimai susijusia su šiomis šventėmis. Mat, kaskart vis labiau įsitvirtina kažkoks nesveikas noras jauniems žmonėms pasipuikuoti vieniems prieš kitus, įsivyrauja mada elgtis kad ir nežmoniškai, bet kitoniškai. Štai, ir vyksta savotiškos varžytuvės, kas originaliau atvyks paskutiniąją mokslo metų dieną į mokyklą. Daugelis jaunuolių dabar turi ir vairuotojo teises, ir nuosavus automobilius. Kas asmeninių mašinėlių dar neturi, tai jomis leidžia pasinaudoti tėvai, broliai, artimesni ar tolimesni giminaičiai. Taigi, paskutiniojo skambučio dienos išvakarėse tos mašinėlės visaip išpuoselėjamos, išdabinamos, išdekoruojamos. Čia pasireiškia kiekvieno jaunuolio išmonė. Vieni transporto priemones apklijuoja piešiniais ir užrašais, kiti išdažo, išpiešia savo kūrybos „šedevrus“ tiesiog ant metalo ir stiklo. Kai kurios transporto priemonės būna padabintos tarsi kalėdinės eglutės įvairiausiomis dekoracijomis, apkabinėtos gelžgaliais, šviestuvais, girliandomis, visokiausiomis senienomis, net nežinia kam skirtais atributais. Kai kas išsitraukia iš garažų „Žiguliukus“, „Zaporožiečius“, senutėlius motociklus, kurie, atrodytų, jau tetinka nebent metalo laužui. Kai kurias transporto priemones puošia humoristiniai užrašai arba net šokiruojantys  necenzūriniai posakiai, užgaulūs žodžiai, skirti mokyklai ir mokytojams. Ir visos tokios apraizgytos, apipintos, ištepliotos, išdekoruotos, apkabinėtos, aprašinėtos transporto priemonės važinėja ne kur nors laukais, kaimų keliais, o juda miestų ir miestelių gatvėmis. Atrodo, kad tądien šitie jaunuoliai visiškai pamiršta Kelių eismo taisykles, nes važiuoja, kaip nori ir kur nori. Dvyliktokams paskutinis skambutis – reikšminga šventė. Bet ar būtinai reikia tądien motociklu važinėti ant vieno rato ir šiurpinti kitus eismo dalyvius bei praeivius visokiausiais viražais, akrobatiniais triukais? Ar reikia važiuoti atsistojus automobilio salone ir iškišus galvas pro liukų angas? Ar būtina ant mašinėlių sėdynių atsigulti, kojas būtinai iškišti pro durelių langus ir jomis mataruoti? Ir kas pasikeistų, jeigu paskutinio skambučio dalyviai ramiai pravažiuotų be garsinių signalų, specialiai įsirengtų sirenų ar pasiutiškų klykavimų, riksmų ir keiksmų? Toli gražu ne visi į mokyklas ir iš jų važinėja lengvaisiais automobiliais ar motociklais. Šiai šventei  tinka ir arkliais kinkyti vežimai, net ir ratiniai traktoriai. Kai kuriuose provincijos kaimuose gyvenantys ūkininkų sūneliai atrodo ypač „kieti“, kai užsikabaroja ant kombaino ar kitokio savaeigio agregato. Galima pamatyti važiuojančius jaunuolius ir tiesiog žaidžiančius su pavojais ant sunkvežimių kabinų, pienovežių, mikroautobusų.

Žinoma, šitaip jaunimėlis nesidarkytų, keistai nepramogautų, jeigu už panašius Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtų griežtai baudžiamas. Tačiau prie kiekvienos mokyklos, kiekvienoje gatvėje ar gatvelėje policijos pareigūnai nepribudės. O ir tą dieną, atrodo, pareigūnai irgi būna šiek tiek atlaidesni, ne į visus pažeidimus reaguoja, piniginėmis nuobaudomis pernelyg nesišvaisto.

Nepakanka jaunimėliui pabūti paskutinėse pamokose mokyklose, pasidžiaugti paskutinio skambučio švente, nepakanka pasivažinėti išpuoštomis, išpaišytomis ir išrašytomis transporto priemonėmis. Juk esame svaigalų mylėtojų tauta, tai argi abiturientai, nors kai kurie jų dar ir nepilnamečiai, neišgers alučio, vynelio ar ko nors dar stipresnio? Todėl dažniausia paskutinio skambučio kulminacija būna išgertuvės kur nors gamtos prieglobstyje, kaimo turizmo sodyboje, pirtyje ar viloje. Kad ir kaip bebūtų skaudu, tačiau pastarųjų metų paskutinių skambučių šventės kai kuriose šalies vietovėse baigėsi itin tragiškai. Būta ir tragiškų jaunuolių mirčių autoavarijose, ir kruvinomis muštynėmis pasibaigusių išgertuvių, ir vieno dvyliktoko paskendimu moksleiviams puotaujant prie ežero.

Baisi nelaimė įvyko šiemet Panevėžio rajone, 52-ajame kelio Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys kilometre. Čia nuo paskutinį skambutį švenčiančių gimnazistų automobilio BMW stogo nukrito ant važiuojamosios kelio dalies  masyvi didelė kartoninė dekoracija – skrybėlė. Iš paskos važiuojantis automobilis „Opel Meriva“, vairuojamas 26 metų moters, vengdamas kliūties, pasuko į priešpriešinę eismo juostą. O ten kaktomuša susidūrė su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu „DAF“. Avarijoje žuvo „Opelio“ vairuotoja ir kartu važiavusi vaikiškoje kėdutėje sėdėjusi jos šešiametė dukra. Šio tragiško įvykio tikrai buvo galima išvengti, jeigu jaunuoliai dekoraciją ant savojo automobilio būtų rūpestingai, patikimai pritvirtinę. O ir iš viso be tos milžiniškos kartoninės skrybėlės juk buvo galima apsieiti...

Taigi, kartais pritrūkus atsakomybės, pareigingumo, rūpestingumo jausmo paskutinis skambutis lengvai gali kai kam pavirsti ir paskutiniuoju atodūsiu...

© 2017 „XXI amžius“