Smagi „Džiugučių“ vasara

„Džiugučių“ vasaros akimirkos

Kelionė į Lenkiją

Prasidėjus rudeniui, nostalgiškai grįžtame į saulėtos vasaros prisiminimus, o ypač su ilgesiu vasarą prisimena Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Carito vaikų dienos centro „Džiugučiai“ auklėtiniai. Šios atostogos jiems buvo ypatingos. Vaikai vyko į trijų dienų kelionę Lenkijoje bei turėjo vasaros stovyklą. Kelionės įspūdžiais dalinasi Greta Remeikaitė:

„Mūsų kelionė į Gdanską prasidėjo anksčiau nei ten vykome. Vadovai ir savanoriai maždaug visą mėnesį ieškojo vietų bei miestų, kuriuos galėtume aplankyti, pamatyti ir apie juos sužinoti. Kelionė prasidėjo liepos 8 dieną labai anksti, 5 valandą ryto. Nors buvome neišsimiegoję, bet pilni laimės, jog prasideda ilgai mūsų laukta kelionė. Pirmą dieną važiuojant į Gdanską, aplankėme labai didelę ir gražią Švienta Lipka (Święta Lipka) Mergelės Marijos šventovę. Ten matėme šokančias figūrėles grojant vargonams.

Vėliau užsukome į „Vilko guolį“, arba kitaip vadinamą „Vilko irštvą“ (vok. Wolfsschanze), – įtvirtintą Hitlerio bunkerį tuometiniuose Rytprūsiuose. Iš čia Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Su nuovargiu, bet šypsenomis veiduose vakare pagaliau pasiekėme Gdanską. Gyvenome netoli senamiesčio, ten tvyrojo nuostabi atmosfera, todėl vakare visi išėjome pasivaikščioti ir pasigrožėti mažomis gatvelėmis, senoviniais pastatais ir esančiais gatvės renginiais – ugnies šou, gatvės šokiais, muzikantais. Kai kurie iš mūsų šį miestą panoro pamatyti iš viršaus.

Antrąją kelionės dieną išvykome į Malborko (Marienburgo) pilį, kurią 1274 metais įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų žemėje, o 1410 metais netoli jos vyko Žalgirio mūšis. Tai buvo puikus susipažinimas su bendra LDK istorija. Vėliau vykome į Sopotą, miestą prie Baltijos jūros.

Papramogavome, išsimaudėme ir trečiąją dieną jau pakeliui namo keliavome į šeimos parką „Naujoji Olandija“ („Nowa Holandia“). Čia, pradedant nuo batutų, karstyklių, iliuzijų kambario, plaukiojimo laivu, baigiant dinozaurais ir zoologijos sodu, šauniai praleidome keletą valandų. Pakeliui užsukome į Getčvaldo šventovę. Šiemet sukanka 140 metų nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo ant klevo mažoms mergaitėms. Nuėjome prie stebuklingo šaltinio, kurio vandens atsigėrėme, ir kai kas parsivežėme namo. Visus sužavėjo kalvotas tos vietovės kraštovaizdis.

Tai buvo puiki kelionė. Ji paliko daug gerų emocijų ir įspūdžių. Išliko atmintyje nuostabi pažintis su dar nematytais miestais, patirtas kaimyninės šalies svetingumas ir gamtos grožis bei puikiai praleistas laikas su mylimais žmonėmis, kurie yra lyg antra šeima“.

Vasaros stovykla

Po įspūdingos kelionės liepos 16–21 dienomis prie Avirio ežero kelias dienas vyko vaikų vasaros stovykla. Jos tema – „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32)“. Stovykloje dalyvavo 38 vaikai bei 13 vadovų ir savanorių. Visą stovyklą lydėjo 4 raktiniai žodžiai: tiesa, laisvė, meilė, atsakomybė. Šie žodžiai ir simboliai vaikus jau pirmą vakarą pasitiko ant jiems žaidimui parengtų vėliavų. Kiekvieną dieną atskleidėme po vieną žodį ir bandėme mokymų, maldos, žaidimų bei edukacinių programų metu suprasti, ką reiškia šie žodžiai ir kaip mes turėtume jais gyventi.

Jau pirmą vakarą, startuojant mūsų laisvei, po vaikų mylimo „Vėliavų grobimo“ žaidimo visų laukė išbandymas, – orientacinis žygis su pasieniečiais. Tik įveikę trasą vaikai galėjo įžengti į stovyklavietės teritoriją, kurioje laukė dalis pasilikusių čia ir nuotaikingai nusiteikusių stovyklos vadovų. Vaikai, gavę stovyklautojų pasus, galėjo joje įsikurti.

Antrąją stovyklos dieną vaikai kūrė grupelių prisistatymus ir ieškojo laisvės atsakomybėje vienas už kitą, gamtoje, ekologijoje ir savo laiko naudojime. Mažose grupelėse diskutavo, dalinosi mintimis apie tai, kas juos palietė, ką suprato, ką išgirdo mokymo ir žaidimų metu. Po pietų visi pradėjo gaminti savo meninius darbelius, kuriuos stovyklavimo pabaigoje padovanojo burtų keliu atitekusiems draugams. Vakare jų laukė aromaterapijos programa, kurioje mokėsi vaistažolių vartojimo ir veiksmingumo gudrybių.

Trečiąją stovyklos dieną vaikai bandė suprasti, ką reiškia kai „esu laisvas, kai esu pilietiškas, pažįstu ir gerbiu savo šalį“. Vėliau iki pietų visų laukė edukacinės programos, o po pietų – piligriminis žygis iki Leipalingio. Didžioji dalis vaikų pirmą kartą keliavo pėsčiomis su Kryžiumi, maldomis ir giesmėmis iki bažnyčios. Leipalingyje stovyklautojai kartu su parapijos klebonu kun. Žydriumi Kuzinu dalyvavo vakaro šv. Mišiose, aplankė Leipalingio dvarą. Vakare visi ruošėsi talentų vakarui.

Ketvirtąją stovyklos dieną stovyklautojai pradėjo mokymu: „Esu laisvas, kai myliu, nes nepalieku vietos nuodėmei“. Visi klausėsi parapijos klebono minčių apie nuodėmės pasekmes mūsų gyvenime. Po pietų, atlikę sąžinės peržvalgą, vaikai ir vadovai turėjo Susitaikymo pamaldas ežero pakrantėje. Kiekvienas ant lapelių surašė savo nuodėmes ir atlikę išpažintį, prikalė prie Kryžiaus tuos lapelius, kaip išraišką, jog Jėzus mirė už visus ant Kryžiaus. Po Susitaikymo pamaldų, procesijoje visi keliavo prie laužo, sudegino lapelius. Tai simbolizavo, jog Jėzus atleido nuodėmes ir jų nebėra. Vėlų vakarą vaikų nuostabai buvo išradingos „krikštynos“, kurių metu mokėsi visi pasitikėti vieni kitais ir leistis į avantiūrą užrištomis akimis.

Penktąją stovyklos dieną visi ieškojo laisvės, kaip priimti tiesą apie save ir kitus. Vaikai mokėsi, ką reiškia, jog meilė sau skatina mylėti ir kitą. Paskutinį vakarą visi leido prie laužo, dovanodami burtų keliu atitekusiam vaikui (asmeniui) dovanėlę ir dainuodami bei šokdami prie laužo.

Šeštoji diena buvo kiek kitokia, nes visi iš stovyklavietės keliavo autobusu iki Varėnos, o iš ten traukiniu iki Marcinkonių. Daugelio vaikų svajonė buvo nors kartą pavažiuoti traukiniu. Ji išsipildė. Marcinkonyse turėjome stovyklos pabaigos šv. Mišias ir gardžius pietus, po kurių autobusu toliau jau tęsėme kelionę namo, į Ratnyčią.

Stovyklautojams nepritrūko linksmų žaidimų ir maudynių. Kasdien vaikai su judesiais mokėsi atlikti 2017 metų Lietuvos jaunimo dienų himną. Tikimės, jog dažnai kartojami šio nuostabaus himno žodžiai paskatins ir paragins dažniau save matyti tiesoje ir kitą asmenį tamsoje, atvers visų širdis ir rankas pagalbai šalia esančiajam.

Dėkojame visiems savanoriams už išradingumą, paaukotą savo laiką ir nemiegotas naktis bei visų edukacijų vedėjams, be kurių stovykla nebūtų tokia šauni ir, žinoma, mūsų gerbiamam klebonui, kuris buvo kantrus ir vedė optimizmo, džiaugsmo ir šviesos keliu visą stovyklos laiką.

Vaikų dienos centro projektinė veikla yra finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Druskininkų savivaldybės, todėl dėkojame jiems už paramą ir suteiktą galimybę vaikams turiningai ir prasmingai praleisti vasarą.

Kristina Kalinauskaitė,
Vaikų dienos centro socialinė darbuotoja

© 2017 „XXI amžius“