Dievas kalba per jaunimą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Bažnyčios hierarchais tarp priešsinodinio jaunimo susitikimo dalyvių

Šventąjį Tėvą visada entuziastingai pasitinka jaunieji katalikai

Priešsinodinio susitikimo rezultatai

Rengiantis rudenį vyksiančiai istorinei Vyskupų Sinodo asamblėjai, kurioje pirmą kartą aukštu lygiu Bažnyčios hierarchai aptars jaunų žmonių sielovados problemas, Gavėnios metu, prieš Didžiąją savaitę, Vatikane buvo surengtas priešsinodinis jaunimo atstovų iš viso pasaulio susitikimas. Tame kovo 19–24 dienomis vykusiame suvažiavime, kurį suorganizavo generalinis Vyskupų Sinodo sekretorius kardinolas Lorensas Baldiseris (Lorenzo Baldisseri) su savo bendradarbiais, dalyvavo keli šimtai jaunų žmonių iš penkių kontinentų su įvairiomis gyvenimo patirtimis (pavyzdžiui, migrantų), įskaitant nutolusius nuo tikėjimo ar net nekrikštytus. Lietuvos katalikų jaunimui atstovavo Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro darbuotoja Gintarė Dragūnaitė ir jaunas Telšių vyskupijos kunigas Ramūnas Norkus. Beje, tūkstančiai jaunų žmonių priešsinodiniame susitikime dalyvavo prisijungdami per socialinius tinklus, tiesiogiai bendraudami interneto ryšiu, pasinaudodami „Facebook“ galimybėmis. Faktiškai šį savaitę trukusį, tikrai globalinį jaunimo susitikimą galima būtų įvardyti kaip virtualų kas treji metai rengiamų Pasaulinių jaunimo dienų analogą. Vatikano susitikimo, kuriame buvo dirbama pasiskirsčius į keliolika kalbinių grupių, tikslas buvo parengti Sinodo tėvams dokumentą, kuriame jauni žmonės atvirai pasisako apie savo gyvenimo patirtį, apie tai, kaip jie suvokia savo vietą Bažnyčioje ir bendradarbiavimą su ganytojais, su kokiais sunkumais susiduria įgyvendindami savo ateities viltis ir lūkesčius.

Apibendrindamas tą susitikimą ir pristatydamas išvadų dokumentą kovo 24-ąją, Verbų sekmadienio, Romoje ir vyskupijose minimos kasmetinės Pasaulinės jaunimo dienos, išvakarėse, surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs kardinolas L. Baldiseris pirmiausia priminė, kad su renginio dalyviais padrąsinančiai bendravo pats popiežius Pranciškus. Tame net tris su puse valandos trukusiame pokalbyje atsakydamas į daugelį klausimų Šventasis Tėvas ragino pasaulio jaunimo atstovus „gėdą palikti už durų“ ir nesivaržant, atvirai, bet atsakingai išreikšti savo nuomonę. Jis linkėjo būti ir atidžiais klausytojais, rodyti pagarbą ir tam, kas nepatinka, nes, kaip kiekvienas turi teisę kalbėti, taip turi teisę ir būti išklausytas. Popiežius Pranciškus aiškino, kad jauni žmonės savo įnašu turi esmingai prisidėti prie būsimosios Vyskupų Sinodo asamblėjos, kurios tema – „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“, parengiamųjų darbų ir dalyvauti joje. Tai visai natūralu, kadangi, kaip liudija Šventojo Rašto tekstai bei Bažnyčios istorija, Dievas daug kartų yra kalbėjęs per jaunimą didžiųjų iššūkių akivaizdoje. Todėl ganytojai negali aptarti ir spręsti jaunų žmonių sielovados reikalų neišgirdę jų balso, neatsižvelgę į jų liudijimuose išsakytą patirtį. Ir kaip tik priešsinodinis susitikimas tapo ženklu, patvirtinusiu Bažnyčios pasirengimą įsiklausyti į visų regionų jaunimo išgyvenimus bei troškimus, kad galėtų kompetentingai palydėti kiekvieno pašaukimo atžvilgiu.

Skaidrumo ir dialogo siekis

Kardinolas L. Baldiseris pastebėjo, kad susitikimo eiga išsklaidė daug melagingų mitų bei susidarytų neigiamų nuomonių šiandienos jaunimo atžvilgiu. Paaiškėjo, kad jauni žmonės ne tik geba garsiai dainuoti, bet ir tyloje dėmesingai klausytis, ne tik linksmintis šokiuose, bet ir susikaupti apmąstymui posėdžiuose ir darbo grupėse, ištisas valandas išmintingai ir argumentuotai diskutuoti, žodžiu ir raštu išdėstyti aktualias nuostatas. Priešsinodinis jaunimo susitikimas buvo panašus į Vyskupų Sinodo darbą: plenariniuose posėdžiuose buvo klausomasi pranešimų, jie aptarti dvidešimtyje kalbinių grupių, dirbusių kartais visą naktį, kad būtų laiku pateikti apibendrinti siūlymai rengto dokumento tekstui. Kardinolas L Baldiseris patvirtino, kad tos išdėstytos susitikimo išvados taps reikšmingu resursu ruošiant Vyskupų Sinodo darbo dokumentą „Istrumentum laboris“. Be abejonės, savo siūlymus, kaip įprasta, pateiks ir nacionalinės vyskupų konferencijos, jie irgi aptariami pasaulio vyskupijų lygmeniu. Bus atsižvelgta ir į anksčiau gautus Vyskupų Sinodo sekretoriato internetu išplatintos anketos atsakymus, atsiųstus beveik ketvirčio milijono jaunų žmonių ir jau apibendrintus 2017 metų rugsėjį Vatikane vykusiame seminare.

Kalbėdamas apie susitikimo išvadų dokumento turinį, kardinolas L. Baldiseris nurodė išsamiai aptartas tris temas, kurios, matyt, bus vyraujančios ir būsimoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje. Pirmiausia paminėti iššūkiai ir galimybės į juos atsiliepti jauniems žmonėms šiandienos pasaulyje su visais jo prieštaringumais. Kita aktuali tema yra susijusi su jaunimo tikėjimu (daugelyje vietų gerokai susilpnėjusiu), nes tam turi įtakos abejonės atpažįstant savąjį pašaukimą. Trečioji nagrinėtina tema – Bažnyčios pastoraciniai uždaviniai visose jaunų žmonių švietimo ir ugdymo srityse. Priešsinodinio susitikimo išvadų dokumente jaunimas apie save kalba pirmuoju daugiskaitos asmeniu, prisistatydamas kaip „mes, jaunoji Bažnyčia“. Tačiau ji nėra opozicijoje „suaugusiųjų Bažnyčiai“, veikia tos pačios Visuotinės Bažnyčios viduje, kaip neatsiejama jos dalis. Jaunatviškas pradas šiuo atžvilgiu yra panašus į tešlos raugą, apie kurį Jėzus kalba Evangelijos palyginimuose. Dokumento tekste išryškėja jaunųjų katalikų troškimas, kad Bažnyčios gyvenime būtų daugiau skaidrumo ir patikimumo, ypač atsakingų ganytojų veikloje. „Jauni žmonės laukia, kad Bažnyčia nuolankiai pripažintų praeities ir dabarties klaidas, drąsiai įsipareigotų gyventi tuo, ką ji išpažįsta ir skelbia“, – teigiama išvadų dokumente. Jame pabrėžiama, jog katalikiškas jaunimas viliasi, kad jo dvasiniai ugdytojai turės žmogišką veidą, nesibijos pripažinti savo pažeidžiamumo.

Netylėti, nes akmenys šauks

Priešsinodinio susitikimo dalyviai pripažįsta, kad pašaukimo įžvalgos kelyje dabar neretai pritrūksta vertingo sielovadinio palydėjimo, todėl bažnytinėje bendruomenėje reikia ieškoti ir parengti daugiau išmanių ir autoritetingų dvasinių jaunimo vadovų. Galiausiai jauni žmonės nori, kad Bažnyčia jiems būtų artima ir pasirengusi draugiškam dialogui visomis sąlygomis, be išankstinio nusistatymo prieš modernumą, ypač, kai kalbama apie naująsias technologijas, kurių potencialą reikia pripažinti ir teisingai panaudoti. Baigdamas pasisakymą kardinolas L. Baldiseris patvirtino susidariusį bendrą įspūdį, kad, dalyvaudami savaitę trukusiame priešsinodiniame susitikime, pasaulio jaunimo atstovai parodė aktyvų troškimą diskutuoti svarbiaisiais klausimais, karštą norą suvokti gyvenimo prasmingumą, darnų atvirumą, ir spontaniškumą bendraudami tarpusavyje. Su pasitikėjimu Bažnyčia jie išreiškė viltingus lūkesčius dėl ganytojiško vadovavimo, būdami patys pasirengę aktyviai dalyvauti bažnytiniame gyvenime, tapti tikrais protagonistais, kaip kviečia  popiežius Pranciškus. Būtent tai jis pabrėžė Verbų sekmadienį Šv. Petro aikštėje aukotų šv. Mišių homilijoje, kreipdamasis į gausiai susibūrusius jaunuosius maldininkus. Komentuodamas to šventadienio Evangelijos skaitinį, kuriame pasakojama apie entuziastingą Jėzaus sutikimą Jeruzalėje ir šlovinimą, kuris nepatiko klastingiems fariziejams, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Brangus jaunime, džiaugsmas, kurį Jėzus sužadina tavyje, irgi kai kam nepatinka, yra kažkieno pykčio šaltinis, nes besidžiaugiančiu jaunu žmogumi sunku manipuliuoti“. Evangelija primena, jog tokiais atvejais į šį prieštaravimą galimas panašus atsakymas, kurį Jėzus davė fariziejų reikalavimui sudrausti besidžiaugiančius ir Jį šlovinančius. Išganytojas aiškiai pabrėžė, kad, „jei šitie tylės, „akmenys šauks“ (Lk 19, 40).

Taigi, kaip fariziejai pavydžiai priekaištavo Viešpačiui ir prašė nutildyti savuosius, taip visada egzistuoja pagunda nutildyti aktyvų jaunimą. Ieškoma ir randama būdų, kad jauni žmonės taptų nepastebimi, nekeltų klausimų, netrikdytų korupcija persisunkusios ramybės, nebandytų kelti į dienos šviesą problemų, neturėtų didelių svajonių ir apsiribotų smulkmenomis. Minėtas Jėzaus atsakymas tokiu atveju tinka ir šiandienos fariziejams, bandantiems nutildyti ir anestezuoti jaunimą, tvirtino Šventasis Tėvas. Kviesdamas jaunus žmones netylėti, jis ragino aiškiai pasirinkti, ką jie Jėzui šauks: ar Verbų sekmadienio „Hosanna“! („Šlovė“!), ar Didžiojo penktadienio „Ant kryžiaus Jį“! Galima rinktis ir tylėjimą, bet, jeigu visi tylės, įskaitant suaugusius ir lyderius, jei visas pasaulis tylės, bus irgi prarasti džiaugsmas ir viltis. Tad reikia apsispręsti, kol dar akmenys nepradėjo šaukti. Po Verbų sekmadienio šv. Mišių iš priešsinodinio susitikimo dalyvių priėmęs jų parengtą dokumentą, popiežius Pranciškus visus pasveikinęs su Pasauline jaunimo diena, meldė Švč. Mergelės Marijos globos kelionėje į būsimąjį Vyskupų Sinodą. „Jaunoji Nazareto moteris, kurią Dievas pasirinko būti Sūnaus Motina, visada keliauja su mumis ir naująsias kartas veda jų tikėjimo ir brolybės piligrimystėje“.

© 2018 „XXI amžius“