Velykėlės ir katechezės pamoka po dangumi

Vaikai prie Šv. Jurgio bažnyčios švenčia Velykėles

Aštuntąją dieną po Kristaus Prisikėlimo, Atvelykiu, apaštalo Tomo tikėjimo išpažinimo ir Dievo Gailestingumo sekmadieniu, užbaigiame Velykų savaitę. Atvelykio dieną besiruošiantys Pirmajai Komunijai vaikai, ateidami į Šv. Jurgio bažnyčią, atsinešė kiekvienas po margutį. Po šv. Mišių palaiminti klebono kun. Artūro Stanevičiaus visi sugužėjo į bažnyčios šventorių. ,,Ar norėtumėte linksmos pamokėlės šventoriuje?“ – paklausiau katekizuojamų vaikų. Prieštaraujančiųjų nebuvo. Tai juos labai sudomino.

„Ten, kur pernai pempės klykė, šiemet vaikščioja Velykė. / Kalnais ir kalneliais/ Vanduo nuteškėjo, / Balandis sušuko: / Velykos atėjo, / Velykos, Velykos, Velykos pas mus. (Vytė Nemunėlis)

Deklamuodama eiles pasirodė Velykė su pilnu krepšiu dovanėlių, kurias suruošė vaikams, Marijos legiono maldininkės ir Šv. Jurgio bažnyčios „Caritas“. Krepšelyje puikavosi ir pačios Velykės – Irenos Stanislauskienės – vašku marginti margučiai. Vaikams įvairiaspalvius muiliukus padovanoti Genovaitės Žukauskienės rūpesčiu paruošė Nociūnų bendruomenės centro ,,Nociūnų muilinyčia“. Veltui dovanų niekas nedalija, net Velykė, todėl vaikai turėjo atsakyti į klausimus iš to, ką jau išmoko katechezės pamokėlėse: „Kiek yra Dievo ir Bažnyčios įsakymų, kiek buvo apaštalų, skaičiavo sakramentus...“

Suklydusiems į pagalbą skubėjo tėveliai. Sunkiau buvo prisiminti, kokius žodžius prisikėlęs Kristus ištarė savo mokiniams. Tie žodžiai buvo užrašyti ant Vilijos Racevičienės pagamintų dovanėlių – paukščių, nešančių margučius. Tereikėjo juos perskaityti. Vaikai turėjo gerai pagalvoti įmindami Velykės pateiktas mįsles. Nelengva užduotėlė vaikams buvo pasiekti margutį, padėtą ant aukšto stovo. Labai stipriai teko pasitempti patiems mažiausiems, bet, atrodo, neįveikiamų užduočių vaikams lyg nebuvę. Paskutinė užduotis – surasti šventoriuje paslėptus margučius. Vaikai pasklido po šventorių ir vienas po kito nešė iškėlę rankose rastus margučius, o Velykė jų laukė su dovanėlėmis.

Margučių ridenimas buvo linksmiausia pamokėlės dalis. Nugalėtojai apdovanoti margučiais, saldumynais, įvairiaformiais ir įvairiaspalviais muiliukais, Vilijos gamintais paukščiais. Oksana Morozovaitė padovanojo savo muzikinį kūrinėlį, kurį atliko kanklėmis.

Prisiminėme ir savo Krikšto tėvelius. Vieni vaikai jau buvo susitikę su jais, kiti guodėsi, kad negali pasimatyti, nes jų krikštatėviai gyvena užsienyje.

Matant laimingus ir besidžiaugiančius vaikus prisiminimai nejučiomis grįžta iš vaikystės. Turėjau, kuo pasidžiaugti, nes krikštamotė manęs visada laukdavo ateinančios per Velykėles. Žinodama, kad ateisiu, ji visada man paruošdavo lauknešėlį. Dovana mane kartais nustebindavo. Krikštamotė kartą pasiuvo suknią su didelėmis kišenėmis ir jas pilnas prikrovė margučių bei saldumynų. Atėjusios į svečius krikštamotė manęs tuojau neišleisdavo į namus, o pakviesdavo į didįjį kambarį, pasodindavo už stalo, pavaišindavo, sumušdavome margučius ir kalbėdavome apie viską. Jai buvo įdomu, kaip man sekasi, ar sunku mokytis, kaip gyvenu. Dabar galvoju, kad dabar labai reikalingi pokalbiai, bendravimas su vaikais, nes tie žodžiai, dėmesys, jiems parodytas, išlieka visam gyvenimui.

Krikšto tėvelį aplankiau, kai jam buvo 95 metai. Pajuokavau, kad atėjau margučių. Labai apsidžiaugė. Abiejų krikštatėvių jau nebėra. Išlikę šilti vaikystę praskaidrinę prisiminimai. Dabar mano dovana krikštatėviams – malda. Turėkime kuo ilgiau vieni kitus, bendraukime ir mylėkime.

Genė SEREIKIENĖ,
Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios katechetė

Autorės nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“