XXI amžius

Kokia šiandien Rusnė

Voitechui Deniušui teko išbandyti ūkininko ir verslininko dalią, buvo jis ir bedarbis. Dabar aukštąjį pedagoginį išsilavinimimą turintis vyras - Rusnės seniūnas.

Kas buvo - pražuvo

Rusnės miestelyje dažniausiai pamatysi dviaukščius medinius namus. Kai užeidavo potvyniai, jų gyventojai persikeldavo į antrąjį aukštą. 1958 metais Rusnė buvo visiškai apsemta. Į užkandinę tekdavo plaukti botais. Dabar pylimai saugo Rusnę nuo potvynių.
Miestelyje gyvena 2,5 tūkst žmonių. Vietines šeimas, pasak seniūno V.Deniušio, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Kiti Rusnės gyventojai pokario metais suvažiavo iš Dzūkijos ar iš Aukštaitijos. Pamario miestelyje jų laukė didelis žuvininkystės ūkis. Buvo išvystyta žvejybos ir žuvies apdorojimo pramonė. Augino karpius ir net antis. Dabar viso šito nebėra.

Miestelis - nebe žvejų sostinė

Iš žvejų ūkių liko UAB "Rusnės žvejys" ir "Rusnės sala". Neblogai verčiasi medienos perdirbimo įmonė "Skatulė". Vos gyvuoja žemės ūkio bendrovė.
Kadaise žvejojo apie šimtą rusniškių. Žvejai buvo laikomi turtuoliais. Dabar jie - bene didžiausi skurdžiai. Žvejai dar tebeturi septynis botus, kuriais plaukia į marias. Pargrįžę pusvelčiui priversti parduoti laimikį.
Anksčiau buvo keturi žuvininkystės ūkiai, dabar - per 80 smulkių žvejų įmonių, kurios žvejoja Kuršių mariose. Seniūnas irgi turėjo savo įmonę ir gaudė tiktai stintas. Tai daryti dabar neapsimoka. "Jūroje tiek stintų gaudytojų, jog iki mūsų ateina tik smulkmė", - teigė V.Deniušas.

Žuvys maitina Rusnę

Kartą seniūnui teko aiškinti danams, iš ko gyvena rusniškiai, jeigu dauguma jų negauna pašalpų ir pensijų.
Vieni brakonieriauja, kiti rūko žuvis. Jos ir maitina Rusnę. Vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės užsiima žemdirbyste. "Pats buvau ūkininkas ir žinau: išaugintą derlių esi priverstas parduoti pigiau, nei į jį turėjai įdėti", - sakė V.Deniušas.
"Valdiško" darbo negausi. Rusnėje - dvi mokyklos, kelios parduotuvės, rajono kooperatyvo valgykla. Užtat atvykus į Rusnę tuoj pat prisistato koks pardavėjas ir siūlo rūkytų žuvų. Dėl kainos su tokiu prekeiviu galima derėtis. Jeigu išyra sandėris, žmogelis nueina labai nepatenkintas.

Pamario miestelis - turistų meka?

Seniūnas teigė, jog Rusnės sala galėtų tapti iš užsienio atvykusių žmonių poilsio zona. Sulaukiama svečių iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos. Atvyksta turistų iš Karaliaučiaus srities. Per metus apie šešis tūkstančius turistų aplanko Rusnę. Iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės atvažiuoja vyrų žvejoti.
Todėl būtina sutvarkyti į Rusnę vedančius kelius, poilsiavietes, mašinų stovėjimo aikšteles. Miestelyje nėra tualetų, šiukšliadėžių. Liepos pradžioje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus. Apie tai jam ir priminė seniūnas. Vienintelę išeitį, kaip savo jėgomis būtų galima prikelti Rusnę, seniūnas V.Deniušas mato tokią: "Jeigu nors pusė lėšų, surinktų už žvejybos licencijas, grįžtų į Rusnę, reikalai pajudėtų į priekį. Parodę, jog kažką darome, pritrauktume ir verslininkus, atsirastų investuotojų iš užsienio".

Išleista jau daugiau, nei buvo gauta

Seniūnijos išlaidoms iš rajono biudžeto šiems metams buvo skirta 24 tūkst. litų. Kol sužinojo, kiek jų gaus, šildymui jau buvo išleista aštuoni tūkstančiai. Visiems metams buvo likę 16 tūkstančių. Dar vasarą jie ištirpo kaip sniegas. "Blogai, kai patys negalime užsidirbti", - dūsavo seniūnas. Miestelyje - apie keturis hektarus žemės plotų, juos reikia šienauti ir prižiūrėti. Rusnės seniūnijos komunalinėje tarnyboje - vienas traktorininkas ir du šlavėjai. Bet ir jiems reikia mokėti atlyginimus.
Seniūnas kvietė vėl užsukti į Rusnę. Viliojo jis Kazimiero Banio senoviniu žvejo muziejumi. "Per Rusnę eina paukščių migracijos takas. Skrenda tūkstančiai gulbių, šimtai tūkstančių žąsų. Pavasarį nuo Šilutės iki Rusnės dangus baltuoja nuo paukščių", - sakė 31 metus Rusnėje gyvenantis V.Deniušas.

Bronius VERTELKA