PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Nelengva krikščionių mažumų padėtis islamo šalyse
Pastaruoju metu po kelių tūkstančių
žmonių gyvybių pareikalavusio teroristinio išpuolio prieš Jungtinių
Valstijų pagrindines karines ir komercines struktūras pradėjus
pasaulinę kovą su tarptautiniu radikaliojo, arba fundamentalistinio,
islamo įkvėptu terorizmu, Bažnyčios dvasiniai vadovai ragina vengti
aklo keršto ir paviršutiniško visų islamo išpažinėjų kaltinimo.
Kaip sakė Berlyno arkivyskupas kardinolas Georgas Štercinskis,
džihadą (šventąjį karą) teroristiniais prievartos aktais vedančių
fanatikų ir ekstremistų negalima tapatinti su dauguma autentiškos
islamo religijos išpažinėjų.
Pasaulyje šiuo metu yra 1,8 milijardo krikščionių (tarp jų - milijardas
katalikų) ir 1,2 milijardo musulmonų. Taigi abiejų bendras šaknis
turinčių religijų išpažinėjai sudaro maždaug pusę žmonijos, ir
nuo jų tarpusavio santykių priklauso ne tik religinė taika, bet
ir pasaulinis socialinis bei politinis stabilumas. Tai suprasdama,
Katalikų Bažnyčia stengiasi palaikyti tarpreliginį dialogą su
islamu. Tuo tikslu sudaryta bendra Vatikano ir musulmonų sunitų
dvasinio centro Al-Azharo (Egiptas) dialogo komisija, Popiežiškoji
tarpreliginio dialogo taryba kasmet pasaulio musulmonus sveikina
atėjus šventajam ramadano - dvasinės rimties laikotarpiui. Pats
popiežius Jonas Paulius II ne kartą yra parodęs draugiškų gestų
islamui.
|
Radikalusis islamas nesibodi prievartos
|
|
O.bin Ladeno "Al-Qaida": ištakos,
islamistinis radikalumas, teroro šaknys
Teroro išpuoliai prieš svarbius JAV
civilinius ir karinius objektus bei didžiulis žuvusiųjų skaičius
sukrėtė ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį. Amerikiečių tauta
per savo išrinktus atstovus kongresmenus ir senatorius suteikė
įgaliojimus prezidentui Džordžui Bušui vykdyti atsakomuosius smūgius
teroro išpuolių organizatoriams ir pagalbininkams, sunaikinant
teroro materialinius, paramos, mokymo šaltinius. Aišku, tą padaryti
yra labai sunku, nes teroristai niekada iš anksto neatskleidžia
nei savo planų, nei patys pasirodo. Be abejonės, JAV ginkluotosios
pajėgos galėjo iškart smogti staigų, netikėtą ir stiprų smūgį
teroristus globojančiai šaliai, talibų valdomam Afganistanui,
tačiau JAV valdžia pasielgė kitaip: ji siekia surasti tikruosius
teroro aktų organizatorius ir koordinatorius, tuo pačiu leisdama
pasitraukti daugumai taikių Afganistano piliečių. Įvairių šalių
žvalgybų tyrimų duomenys atskleidė, kad teroro išpuolius vykdę
asmenys ir jų vadovai bei organizatoriai yra glaudžiai susiję
su jau anksčiau kitose šalyse teroro aktus prieš amerikiečius
vykdžiusiu Osama bin Ladenu ir jo vadovaujamu teroristinės grupės
"Al-Qaida" sudarytu tinklu.
|
Osama bin Ladenas
|
|
Specialiai "XXI amžiui"
iš JAV
Laisvo krašto reakcija į terorą
Baisi staigmena, ašaros, maldos,
pyktis, ryžtas, mobilizacija
Jei tokia tragedija būtų ištikusi
kitus kraštus, jiems būtų lengviau. Kiti kraštai nėra taip ribojami
vidaus principų ir idealų, dėl kurių Amerika ne kartą yra nukentėjusi.
Tačiau be jų ji būtų paprasta valstybė, ne pasaulio demokratijos
vadovė.
Staigmena. Amerikos gyventojai negalėjo patikėti tuo, ką matė
ir girdėjo rugsėjo 11-osios rytą. Nesitikėjo, kad nežinomi priešai
užpuls svarbius jų šalies centrus. Negalėjo patikėti, kad tai
ne koks Holivudo sukurtas filmas apie priešų iš kitų planetų užpuolimą
ar kokio pasaulio teroro genijaus planas sunaikinti stipriausią
pasaulio kraštą. Tačiau tai buvo gerai organizuotas teroro genijaus
darbas, o gal netgi baisus kokio nenormalaus krašto darbas.
|
|
Praeities pelėsiai
Rašytojas Jonas Mikelinskas prieš
keletą metų kalbėjo, jog daugelis jau yra pastebėję keistą tiek
paskiro žmogaus, tiek ir visuomenės gyvenime reiškinį, kurį galima
trumpai drūtai apibūdinti taip: kas gražiai prasideda, tas negražiai
pasibaigia. Beje, tai dažniausiai atsitinka nepaisant gana paplitusio
Lietuvoje posakio: "Gera pradžia - pusė darbo". Deja,
taip buvo (ir, ko gero, negalėjo būti kitaip) su garsiuoju mūsų
Atgimimu ir su legendiniu Sąjūdžiu. Tereikia tik prisiminti, kaip
įspūdingai, gražiai ir talentingai viskas prasidėjo, kad vėl išvystum
tuos šimtatūkstantinius įvairiausio amžiaus ir įsitikinimų žmonių
sambūrius, kuriuos tiesiog įelektrindavo akiplėšiškai laisvai
plazdančios trispalvės ir ugningi oratorių žodžiai; tą ilgą Baltijos
kelią (kuriame nestovėjo dabartinis Premjeras), kai begalinė eilė
vyrų, moterų ir vaikų buvo susiėmę rankomis ir pasiryžę atiduoti
viską, kad jų Tėvynė daugiau nebevergautų; tą didvyrišką savojo
parlamento gynimą, kai patriotai, suplaukę iš visų Lietuvos kampelių,
buvo pasirengę plikais delnais išsaugoti ir sušildyti tuos gležnus
daigus, sudygusius nuožmiame komunistiniame speige, tas giesmes
ir maldas, kurios, atrodo, galėjo sugraudinti ar išsprogdinti
net akmeninę širdį; tuos graudžius ir išmintingus vaikų piešinėlius,
suplaukusius iš visų mokyklų, vaikų darželių, liudijančius, kad
viskas privalo tarnauti tam vieninteliam tikslui; tą kraupią 1991-ųjų
sausio 13-osios naktį, kada ištikimiausi ir drąsiausi tautos sūnūs
ir dukros įrodė, kiek daug jie gali atiduoti, idant sąžinės, tiesos
žodis ir balsas niekada nebebūtų slopinamas, idant Lietuva vėl
būtų nepriklausoma ir savarankiška valstybė. Tereikia visa tai
prisiminti, kad vėl viską regėtum ir iš naujo išgyventum, o visą
esybę užlietų begalinis dėkingumas, pasididžiavimas tais, kurie
pagaliau suprato ir įsisąmonino, kad gyventi taip, kaip buvo gyventa,
jau nebegalima, kurie drąsiai ir ryžtingai nuėjo Lietuvos keliu.
|
|
|
|