"Jutis" pėdsakais

Nedažnai sutiksi istoriką, muziejaus darbuotoją, kurį pažinotų beveik kiekviename miesto name. Jei suabejojote, ar tokių iš viso yra, pristatysiu: tai Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Algis Kazulėnas.
- Ar nenuvylė, nenusibodo nelengva muziejininko duona? Juk dar tiek daug "raštingų" lietuvių, vargu ar suprantančių, kam muziejus iš viso reikalingas? Juo labiau - kam kelti iš užmaršties visa tai, ko jau nebegalima pakeisti?
- Ir nelengva, ir neatsibodo, - sako istorikas, jau dvidešimt metų atsidavęs muziejininko darbui.
- Kas paskatino domėtis pokario metų partizanų veikla?
- Man ši tema - artima, nes ir mano šeima yra nukentėjusi per pokario tremčių metus, o prasidėjus atgimimui jau daug laiko skiriu sudėtingai pasipriešinimo kovų temai. Be to, laikas mums visiems prisiminti užmirštas idėjas - patriotizmą be naudos sau. Analizuodamas žuvusių laisvės kovotojų gyvenimus, skaudžiai pajuntu, jog mes dar ilgai turėsim ne tokią laisvą Lietuvą, apie kokią svajojo ir už kokią kovojo pokario metų karta. Net matydami, kad žus, partizanai neieškojo išsigelbėjimo savo idealų išdavystės kaina.

Ekspedicijos dalyviai pagerbė kautynėse netoli Dunavos žuvusius lietuvių ir latvių partizanus. Iš kairės į dešinę: Algis Kazulėnas,
Janis Vasilevskis, Andrius Dručkus, Gunaras Bluzma