|
Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys
Mąstanti globaliai, veikianti konkrečiai
Apie Kovo 11-osios Akto signatarę, Seimo narę
Rasą Juknevičienę
"Mąstyti globaliai, veikti konkrečiai",
- viename iš "Lietuvos aido" interviu kaip teorinį siekinį
Lietuvos politikams suformulavo Rasa Juknevičienė (Lietuvos aidas.
1995 09 05. P. 13). Ko gero, ji viena iš nedaugelio Lietuvos politikų
šią užduotį realizuoja nuosekliausiai nuo pat savo politinės veiklos
pradžios. Gal kaip tik tos mąstymo ir veiksmo savybės ją išvedė
į žymiausių Lietuvos politikų gretas. Pripažindama tai Tėvynės
sąjunga (Lietuvos konservatoriai) iškėlė ją viena iš kandidatų
į Lietuvos Respublikos prezidento postą.
Rasa Urbonaitė-Rastauskienė-Juknevičienė gimė 1958 m. sausio 26
d. Panevėžio rajone, Tiltagalių kaime, mokytojų šeimoje. 1976-aisiais
baigė Panevėžio 10-ąją vidurinę mokyklą, 1977 metais įstojo į
Kauno medicinos institutą. 1983-aisiais baigusi medicinos studijas,
metus dirbo Panevėžio centrinėje ligoninėje, o nuo 1984-ųjų iki
1990 metų - Pasvalio vaikų gydytoja.
1988-aisiais, pradėjus pūsti Atgimimo vėjams, aktyviai įsijungė
į Sąjūdžio veiklą, tapo Pasvalio Sąjūdžio Tarybos pirmininke,
1990-1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Kai 1992-aisiais
į valdžią atėjo LDDP, R.Juknevičienė (tada - Rastauskienė) ketino
grįžti į mediciną. Tuometinis opozicijos vadovas prof. Vytautas
Landsbergis pakvietė ją dirbti frakcijos referente, tiksliau -
Seimo opozicijos atstove spaudai. Neatsitiktinai. Jos pasaulėžiūra
buvo tvirta, perimta genetiniu kodu iš senelio, Rešiotų lagerio
kankinio: už Lietuvą, už jos laisvę ir nepriklausomybę, už valstybingumo
stiprinimą, už Tautos amžiną išlikimą savoje valstybėje.
|
Rasa Juknevičienė
|
|
Lietuvos prezidentė - moteris: mitas ar realybė?
Tokia tema rugsėjo 14-16 dienomis
Palangoje buvo organizuota konferencija. Tai ketvirtoji Lietuvos
moterų lygos konferencija iš ciklo "Moteris ir politika".
Konferencijoje dalyvavo Seimo narės, dabartinės kandidatės į Lietuvos
prezidento postą Rasa Juknevičienė ir Irena Degutienė, žymios
Lietuvos moterys: Stasio Lozoraičio premijos laureatė, TV laidos
"Mūsų miesteliai" kūrėja Nijolė Baužytė, pokario rezistencijos
dalyvė, partizanų ryšininkė Ema Zalaginienė, rezistencijos kovų
didvyrio Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė,
Nepriklausomybės Akto signatarė Zita Šličytė, poetė Birutė Lengvenienė,
aktorė Aldona Vederaitė, Lietuvos moterų lygos atstovės iš Vilniaus,
Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės skyrių, politinės
kalinės ir tremtinės, konservatorės, socialdemokratės, liberalės,
nepartinių moterų būrys bei jas lydintys vyrai.
|
|
|