XXI amžius

Jaunystė su kino kamera ant peties

"Dirbau kino operatoriumi, buvau ateitininkas, vėliau - Šaulių sąjungos narys, perėjau kalėjimus ir lagerius, gyvenau valdant visokioms valdžioms, bet savo įsitikinimų neišdaviau: likau toks pat", - šitaip apie save sako vienintelis likęs gyvas 91 metų lietuviško dokumentinio kino pradininkas Stasys Vainalavičius. Šio žmogaus gyvenimo istorija teneleidžia mums nuleisti rankų, kai sunku, kai Dievas siunčia išbandymus. Juk jų visada buvo ir bus. Svarbiausia - pasitikėti Kūrėju ir išlikti savimi.
Kai obelų pavėsyje, bumbsint obuoliams ir griežiant rugpjūčio žiogams klausiausi spalvingų S.Vainalavičiaus pasakojimų apie jo gyvenimą ir darbą, pradėtą anuometinėje nepriklausomoje Lietuvoje, atrodė, tarsi regiu gerą istorinį, dokumentinį filmą, nuo kurio sunku atplėšti akis... Tik vėliau į galvą toptelėjo mintis: nors šis žmogus jau daug metų nebedirba kino operatoriumi, bet jo gyvenimo būdas, domėjimasis pasauliu ir žmonėmis, nepaprastai gera atmintis, profesionalo tikslumas ir patirtis, sugebėjimas gyvai, vaizdingai pasakoti rodo vieną - jis yra tikrų tikriausias dokumentininkas. Gaila, kad dabar - jau be kino kameros...