Atnaujintas 2001 m. spalio 3 d.
Nr.74
(983)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Dėl Lietuvos valstybės vėliavos

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Seimo nario G.Steponavičiaus LR įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės vėliavos" pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti įpareigojimo privatiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis dienomis kelti Lietuvos valstybės vėliavą prie gyvenamųjų bei kitų privačių pastatų.
Lietuvos Sąjūdis, nuosekliai gynęs Lietuvos valstybingumą, negali sutikti su teikiamu projektu dėl žemiau suminėtų priežasčių.
Vėliava - vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, kuriame spalvos išreiškia mūsų tautos dvasines vertybes. Kiekviena spalva, jos atspalvis žmonių sąmonėje per ilgus šimtmečius įgijo savo prasmę ir, savaime suprantama, turi didžiulį emocinį poveikį. Vėliava yra valios, drąsos, ryžto, kovingumo, ištikimybės, pasiaukojimo kovojant ir dirbant valstybės gerovei simbolis. Valstybės vėliava yra valstybinio ir pilietinio dvasingumo išraiška. Dėl šių savo galių vėliava visuomet yra dėmesio centre, garbingiausioje vietoje, tačiau dėl šių pačių priežasčių ji tampa priešiškumo ir neapykantos objektu.



Čečėnas Lietuvoje - kaip blogiečio paveikslas

Daugelyje Lietuvos spaudos leidinių požiūris į čečėnus yra ambivalentiškas. Šiaip yra objektyvios informacijos apie Čečėniją. Tačiau, kai kalbama apie čečėnus Lietuvoje arba jų rėmėjus, gausu nutylėjimų komentuojant veiklą, pareiškimus ar veiksmus, pateikiamos kone vien tik apibendrinančios neigiamybės ir ironijos, su ksenofobiniais prisilietimais arba vertinimais. Retai mūsų spaudoje rasi nurodymą, kad nusižengėlis ar nusikaltėlis yra rusas, vokietis ar žydas, o čečėnų atžvilgiu tai pateikiama kaip absoliutus politinis vertinimas ir šios tautos pažyminys.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija