Sovietinis paveldas - didžiausia problema

Lietuvą ir Lenkiją diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmečio proga pasveikino JAV prezidentas Džordžas Bušas. Tai suteikia tam tikrų vilčių, kad Vašingtono pozicija Lietuvos atžvilgiu, ypač dėl stojimo į NATO, yra palanki. Neseniai apie Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes prakalbo ir Rusijos prezidentas V.Putinas. Jis netgi pareiškė, kad Maskva gerbia Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, o siekdamos tapti NATO narėmis, šios valstybės stengiasi dar kartą patvirtinti savo savarankiškumą. Pasaulio apžvalgininkai atkreipė dėmesį į V.Putino žodžius, kad "galų gale - tai jų pasirinkimas". Dar daugiau. V.Putinui viešint Suomijoje, šios valstybės, nesirengiančios stoti į Aljansą, prezidentė Tarja Halonen tvirtai pareiškė savo svečiui iš Maskvos, jog Baltijos valstybės vis tiek taps NATO narėmis. Pasak T.Halonen, klausimas yra tik tas, kada tai atsitiks.
Tiesa, V.Putinas, maloniai "pripažinęs" Baltijos šalių nepriklausomybę, čia pat, Suomijoje, vėl prakalbo apie rusakalbių "persekiojimą". Jis net pasiūlė spręsti vadinamųjų rusakalbių problemą Makedonijos pavyzdžiu, sprendžiant vietinių albanų teisių klausimą. Tai aiški užuomina, kad galėtų įsikišti tarptautinė bendruomenė ir gal net atsiųsti savo karius "rusakalbiams" ginti.
V.Putinas, pabrėžęs, kad Rusija niekam negrasina, nes ji dabar yra demokratinė valstybė, akcentavo, jog Baltijos valstybių siekis įstoti į NATO yra klaidingas žingsnis ir neišspręs nei jų, nei Europos saugumo problemų. Užtat Rusijos prezidentas nepasidrovėjo pareikšti, kad Baltijos šalyse reikėtų paskelbti rusų kalbą valstybine, kad reikėtų atstovauti rusams valdžios ir jėgos struktūrose. V.Putinas taip pat pabrėžė, kad rusakalbių Baltijos šalyse yra kur kas daugiau nei albanų Makedonijoje.
Varšuvoje, minint Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį, Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis dar kartą pasirodė esąs didelis Lietuvos įstojimo į NATO šalininkas. Ypač įdomi A.Kvašnievskio pareiškimo dalis, kad, integruodamasi į NATO, Lenkija turi dėti visas pastangas, kartais netgi atsisakyti prabangesnio gyvenimo vardan saugumo garantijų. Lenkijos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lenkijos ir jos kariuomenės sėkmė Aljanse bus labai svarbi gairė priimant naujas nares. A.Kvašnievskis pabrėžė, kad Lietuvos ir Slovakijos narystė NATO geriausiai atitinka Lenkijos interesus.
Lietuvos siekiams įstoti į NATO padeda ir išeiviai iš Baltijos valstybių. Jungtinėse Valstijose išeivių iš Baltijos šalių organizacijos surinko daugiau kaip 25 tūkst. Amerikos gyventojų, pritariančių Aljanso plėtrai ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos priėmimui 2002 metais, parašų.
Žinoma, naivu būtų manyti, kad Maskva pagaliau suvoks, jog priešintis Baltijos šalių priėmimui į NATO nėra prasmės. Todėl bus daromas ne tik spaudimas NATO šalims dėl Baltijos valstybių, bet ir bandoma sukelti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidaus politinius pokyčius, kad pačios Aljanso narės nuspręstų nepriimti vienos ar visų trijų Baltijos valstybių. Tokių politinių pokyčių apraiškos labai akivaizdžios Lietuvoje. Tai geriausiai įrodo "Lietuvos dujų" privatizavimo klausimas. Vadinamojo lietuviškojo kapitalo, tiksliau, Rusijos koncerno "Gazprom" veržimasis pasiglemžti Lietuvos energetiką yra viena iš tokių Rusijos plano dalių. Tą, atrodo, puikiai suvokė ir prezidentas V.Adamkus, paskelbęs pareiškimą dėl "Lietuvos dujų" privatizavimo.
Na, o Rusijos prezidentas V.Putinas, kalbėdamas, kad Maskva pripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, veiksmais to nepatvirtina. Juk Rusija iki šiol visokiais būdais atsisako ratifikuoti sienos sutartis su Baltijos valstybėmis. Kaip pažymėjo įtakingas britų žurnalas "The Economist", šiuo metu sienų su Rusija problemos dar nėra taip aktualios, tačiau jau artimiausioje ateityje, kai Baltijos valstybių sienos taps Europos Sąjungos sienomis, ši problema neišvengiamai iškils. Beje, ir "The Economist" atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema Baltijos valstybėse, ypač Lietuvoje, yra iš sovietmečio paveldėtas mąstymas.
Aišku, kad didžiulės problemos Lietuvai iškilo stojant į ES ir NATO po neokomunistų pergalės Lietuvoje ir Lenkijoje. Deja, to nenori matyti Lietuvos Prezidentas. Lietuvai nieko neduodantys vizitai labiau primena paprastas turistines keliones. O valstybė kompromituojama, kai jos vadovas skrenda sukežusiu sovietiniu lėktuvu, neatitinkančiu jokių tarptautinės aviacijos normų. Kitas dalykas, Prezidentas nereaguoja į aiškiai keičiamą Lietuvos užsienio politiką, kurią kasdien akcentuoja premjeras A.Brazauskas. Koks gi užsienio investuotojas gali ryžtis įdėti savo kapitalą į valstybę, kurios Premjeras be užuolankų reiškia nostalgiją sovietiniams laikams ir gina Rusijos interesus?

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"