O.bin Ladeno "Al-Qaida": ištakos,
islamistinis radikalumas, teroro šaknys
Teroro išpuoliai prieš svarbius JAV
civilinius ir karinius objektus bei didžiulis žuvusiųjų skaičius
sukrėtė ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį. Amerikiečių tauta
per savo išrinktus atstovus kongresmenus ir senatorius suteikė
įgaliojimus prezidentui Džordžui Bušui vykdyti atsakomuosius smūgius
teroro išpuolių organizatoriams ir pagalbininkams, sunaikinant
teroro materialinius, paramos, mokymo šaltinius. Aišku, tą padaryti
yra labai sunku, nes teroristai niekada iš anksto neatskleidžia
nei savo planų, nei patys pasirodo. Be abejonės, JAV ginkluotosios
pajėgos galėjo iškart smogti staigų, netikėtą ir stiprų smūgį
teroristus globojančiai šaliai, talibų valdomam Afganistanui,
tačiau JAV valdžia pasielgė kitaip: ji siekia surasti tikruosius
teroro aktų organizatorius ir koordinatorius, tuo pačiu leisdama
pasitraukti daugumai taikių Afganistano piliečių. Įvairių šalių
žvalgybų tyrimų duomenys atskleidė, kad teroro išpuolius vykdę
asmenys ir jų vadovai bei organizatoriai yra glaudžiai susiję
su jau anksčiau kitose šalyse teroro aktus prieš amerikiečius
vykdžiusiu Osama bin Ladenu ir jo vadovaujamu teroristinės grupės
"Al-Qaida" sudarytu tinklu.
Teroro geografija
Aštuntajame dešimtmetyje Afganistano
kovotojai, padedant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Saudo Arabijai
ir kitoms šalims, sukūrė platų pasaulinį verbavimo ir paramos
tinklą. 1989-aisiais atsitraukus sovietams, šis tinklas, aprūpinęs,
mokęs ir teikęs finansinę paramą tūkstančiams musulmonų kovotojų,
pateko į Osamos bin Ladeno kontrolę. O. bin Ladenas sukūrė savo
organizaciją, pavadintą "Al-Qaida" (lietuviškai "Bazė").
"Al-Qaida" (kitaip dar transkribuojama "Al-Qaeda")
yra per visą pasaulį išsiplėtusių grupių konglomeratas, veikiantis
kaip tinklas. Grupuotės yra Alžyre, Egipte, Maroke, Turkijoje,
Jordanijoje, Tadžikistane, Uzbekistane, Sirijoje, Kinijos provincijoje
Czinczian, Filipinuose (Mindaneo saloje), Pakistane, Bangladeše,
Malaizijoje, Indonezijoje, Libane, Irake, Saudo Arabijoje, Kuveite,
Bachreine, Jemene, Libijoje, Tunise, Bosnijoje, Kosove, Čečėnijoje,
Dagestane, Kašmyre, Sudane, Somalyje, Kenijoje, Tanzanijoje, Azerbaidžane,
Ugandoje, Etiopijoje, Eritrėjoje ir Gazos Vakariniame Krante.
Nuo "Al-Qaidos" įkūrimo 1988 metais O.bin Ladenas vadovavo
šiai organizacijai.
O. bin Ladenas įsijungia į kovą
O.bin Ladenas gimė 1957 metais. Iš
Pietų Jemeno persikėlęs į Saudo Arabiją, O.bin Ladeno tėvas tapo
statybų magnatu ir atnaujino šventuosius Mekos ir Medinos miestus.
Dėl šios veiklos bin Ladenų šeima tapo labai gerbiama ir Saudų
dinastijos dvare, ir tarp žmonių. Jeddacho universitete O.bin
Ladenas sėmėsi žinių iš palestiniečio Abdulos Azamo, kilusio iš
Jordanijos, o vėliau tapusio karinės organizacijos Hamas istoriniu
vadu. Po mokslų universitete O. bin Ladenas tapo labai religingas.
Nėra tiksliai žinoma, kada O.bin Ladenas atvyko į Pakistaną ar
Afganistaną, bet spėjama, kad 1980-ųjų pradžioje. Pačiame užsienio
arabų ir musulmonų persikėlimo į Pakistaną ir Afganistaną įkarštyje
(nuo 1984-ųjų iki 1986 metų) O.bin Ladenas daug keliavo po arabų
pasaulį. Jis užverbavo keletą tūkstančių musulmonų kovai prieš
Sovietų Sąjungą, o per jo profesoriaus Azamo įkurtą grupuotę Maktab
al Chidmetlil-mudžahedin al-Arab (sutr.Mak), plačiai žinomą Afganų
biuro pavadinimu, praleido keleto milijardų dolerių vertės Vakarų
vyriausybinius, finansinius ir materialinius resursus Afganų džichadui.
Į kovos ir pagalbos frontą buvo įtraukti keletas bankų arabiškame
pasaulyje. O.bin Ladeno santykiai su Azamu pablogėjo antisovietinio
karo Afganistane pabaigoje: Azamas rėmė Šiaurės aljanso, kovojančio
su Talibanu, vadovą Masedą (prieš beveik mėnesį nužudytą), tačiau
O. bin Ladenui labiau patiko Hekmatijaras, Islamo partijos vadovas,
antikomunistas ir antivakarietis.
Patirtį lydi nepasitikėjimas
Kai sovietai pasitraukė iš Afganistano,
O.bin Ladenas nusprendė sudaryti grupę, vienijančią visą musulmonų
pasaulį. Nepaisydami savo nesutarimų, Azamas ir O.bin Ladenas
dirbo kartu iki Azamo nužudymo 1989-aisiais. Nors tais metais
sovietų kariuomenė pasitraukė iš Afganistano, Kabule jie į valdžią
pastatė prokomunistinį vadovą Nadžibulą. Naudodamasi Mak panislamiškąja
(priešingai negu panarabiškoji) ideologija, "Al-Qaida"
tuo pačiu sėmėsi iš didžiulių finansinių resursų ir techninės
patirties, įgytų per ilgus antisovietinės kovos metus.
Prieš baigiantis antisovietinei kovai Afganistane, O.bin Ladenas
grįžo į Saudo Arabiją. Čia jis pagelbėjo įkurti pirmąją džihado
grupę Pietų Jemene. Po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais,
kai Saudų vadovams nepavyko įvykdyti savo pažado išstumti užsienio
kariškius sumažėjus Irako grėsmei, O.bin Ladenas pradėjo kampaniją
prieš Saudo karališkuosius namus. Jis teigė, kad Saudo valdovai
yra netikri musulmonai ir kad būtina Saudo Arabijoje įkurti tikrą
Islamo valstybę. Saudo režimas jį deportavo 1992 metais, o 1994-aisiais
atėmė pilietybę.
Kai Sudane į valdžią atėjo Nacionalinis islamo frontas, 1989-ųjų
pradžioje O.bin Ladenas perkėlė savo gerai parengtų kovotojų infrastruktūrą
iš Pakistano į Sudaną, ir laikė ją ten tol, kol dėl tarptautinio
spaudimo buvo priverstas grąžinti į Afganistaną.
Veikla neapsiriboja tik Afganistanu
"Al-Qaida" turi apie 3000-3500
narių, daug jų Talibano pusėje kovoja prieš Šiaurės aljansą. Organizacijos
stovyklos yra įsikūrusios Kabule, Džalalabade, Kunare, Kandahare
ir kitose Afganistano vietovėse. "Al-Qaidos" paramos
ir operatyvinės ląstelės buvo surastos ir neutralizuotas Italijoje,
Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, JAV, Tanzanijoje,
Kenijoje, Jemene ir Albanijoje, bet jos ten buvo pakeistos. Ląstelės
taip pat yra identifikuotos apie 50 šalių, tarp jų - Somalyje,
Eritrėjoje, Sudane ir Filipinuose. "Al-Qaidos" operatyvinės
ląstelės, sudėtos iš "komandorų", veikia vadovaujamos
Abu Hafso (tikroji pavardė Muchamedas Atefas). Tai daugiausia
savižudžiai. Organizacija turi ir Saugumo tarnybą.
Per ideologiją - į kitas šalis
"Al-Qaida" plačią paramą
ir operatyvinę infrastruktūrą gauna dėl savo ideologinių nuostatų.
O.bin Ladenas, nors ir yra arabas, bet propaguoja ne tiek panarabiškąją,
kiek panislamiškąją ideologiją. Įvesdamas savo ideologiją į praktiką,
O.bin Ladenas pasiuntė keletą šimtų afganų veteranų įsijungti
į islamistines grupes Azijoje, Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose,
paskatindamos šias grupuotes vidaus ir tarptautinių partizanų
ir teroristų užduotims. O. bin Ladeno kadrai yra kilę iš dviejų
kartų, turinčių 50 tūkst. kovotojų. Pirmoji karta kovėsi 1979-1989
metų daugianacionalinėje Afganistano kampanijoje, antroji karta
- kampanijose Tadžikistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čečėnijoje,
Kašmyre, Mindenao saloje, Libane, Alžyre, Egipte ir kt. Šie kovotojai
yra atsidavę musulmonai, pasirengę už islamą atiduoti savo gyvybes.
O.bin Ladeno taikinys - ir islamiški
kraštai
O.bin Ladenas remia tris grupuočių
tipus: grupes, kovojančias su režimais, kuriuos valdo musulmonų
valdovai, kompromituojantys, kaip jos mano, islamo idealus ir
interesus (tokiais, kaip Egipte, Alžyre, Saudo Arabijoje); grupes,
kovojančias su režimais, kurie, jų manymu, spaudžia savo musulmonus
gyventojus (tokiais, kaip Kosove, Indijoje ir Indonezijoje); grupes,
siekiančias įkurti savo islamiškas valstybes (tokias, kaip Palestinoje,
Čečėnijoje, Dagestane, Mindaneo saloje). O. bin Ladenas taip pat
nukreipė savo pastangas ir resursus kovoti su JAV, šalimi, kurią
jis mato kaip tiesioginę grėsmę islamui, ir ją artimai sekančiomis
Europos šalimis, Izraeliu, Rusija ir Indija, kaip taikiniais.
Samdiniai - iš islamo šalių
Plati "Al-Qaidos" ideologija
leido jai įsiskverbti į kitas grupuotes, besiremiančias islamu.
Taip po 1997 metų, tikėdamasi padaryti žalą Europai ir Šiaurės
Amerikai, "Al-Qaida" įsiskverbė į Europoje veikiančią
Ginkluotąją islamo grupę (GIG). Daug "Al-Qaidos" narių
yra atėję iš dviejų Egipto grupuočių: Egipto islamo grupė ir Egipto
islamo džihadas. Su "Al-Qaida" jau seniai ryšius palaikė
dvi Alžyro grupuotės, bet po 1997-1998 metų vyko greitas ir platus
Alžyro grupuočių suartėjimas. O.bin Ladenas stiprino ryšius su
viena Jemeno islamistine grupuote, ieškojo ištikimų savo organizacijai
narių iš mažų islamistinių partijų Tunise, Libijoje, Maroke ir
kt. Tarp į "Al-Qaidą" įeinančių yra daug Kašmyro islamistinių
grupuočių, taip pat Hezbolach - Libane, Hamas - Okupuotose teritorijose,
Turkistano islamistinė partija.
Po JAV ambasadų sprogdinimų, bijant įsiskverbimo iš žvalgybos
pusės, "Al-Qaida" tampa atsargesnė, darydama sprendimus,
ir tik nedaugelis operatyvininkų žino kitą taikinį.
Padeda pinigai
Tarp valstybinių O.bin Ladeno rėmėjų
yra Sudanas, Iranas ir Afganistanas. Pakistanas nerėmė O.bin Ladeno
teroristinių kampanijų, bet jis pasinaudojo keletu šimtų afganų
veteranų Kašmyro kovose prieš Indijos karius.
Paties O.bin Ladeno paveldėtas turtas sudaro 280-300 mln. JAV
dolerių. Turtingi arabų gerbėjai iš Viduriniųjų Rytų, ypač iš
Persų įlankos valstybių, remia O.bin Ladeną ir jo organizacijas.
Taip pat žinoma, kad jam pereina fondai iš atviros musulmonų labdaros.
Daugybė bankų Persų įlankos regione panaudojami pervesti pinigus
O.bin Ladeno organizacijoms. Fondų pervedimai vykdomi per tarptautinius
bankus Persų įlankos šalyse. Fondų paskirstymą vykdo keletas O.bin
Ladenui ištikimų verslininkų.
* * *
Pirmasis smūgis teroristinėms grupuotėms,
šįkart finansinis, suduotas praėjusią savaitę, kai JAV buvo užblokuotos
tokių grupuočių sąskaitos. Šiomis dienomis tikimasi, po ilgų žvalgybinių
darbų, sulaukti ir karinio smūgio "Al-Qaidai" ir kitų
teroristinių grupuočių, išsidėsčiusių Afganistane ir galbūt kitose
šalyse, bazėms.
Linas ŠALNA
© 2001 "XXI amžius"