XXI amžius

Lietuvos prezidentė - moteris: mitas ar realybė?

Tokia tema rugsėjo 14-16 dienomis Palangoje buvo organizuota konferencija. Tai ketvirtoji Lietuvos moterų lygos konferencija iš ciklo "Moteris ir politika".
Konferencijoje dalyvavo Seimo narės, dabartinės kandidatės į Lietuvos prezidento postą Rasa Juknevičienė ir Irena Degutienė, žymios Lietuvos moterys: Stasio Lozoraičio premijos laureatė, TV laidos "Mūsų miesteliai" kūrėja Nijolė Baužytė, pokario rezistencijos dalyvė, partizanų ryšininkė Ema Zalaginienė, rezistencijos kovų didvyrio Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Nepriklausomybės Akto signatarė Zita Šličytė, poetė Birutė Lengvenienė, aktorė Aldona Vederaitė, Lietuvos moterų lygos atstovės iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės skyrių, politinės kalinės ir tremtinės, konservatorės, socialdemokratės, liberalės, nepartinių moterų būrys bei jas lydintys vyrai.
Konferenciją maloniai pasveikino Palangos miesto meras Pranas Žeimys bei Seimo narė Irena Degutienė.
Konferencijai pirmininkavusi prof. Ona Voverienė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė ir Trečiojo Lietuvos moterų suvažiavimo organizacinio komiteto narė, supažindino su Trečiojo Lietuvos moterų suvažiavimo rezoliucijomis, tarp kurių buvo įrašyta: Trečiasis Lietuvos moterų suvažiavimas "... atkreipia politinių partijų, dalyvavusių savivaldybių ir Seimo rinkimuose, dėmesį, kad jos įtraukė į kandidatų sąrašus mažai moterų. Politinės partijos turi pripažinti, kad jos diskriminuoja moteris politinėje veikloje. Parlamentarių skaičius Seime net 20 proc. atsilieka nuo Jungtinių Tautų Lietuvai rekomenduoto lygmens (30 proc. moterų nuo bendro parlamentarų skaičiaus). Suvažiavimas tikisi, kad partijos laikysis atitinkamų moterų ir vyrų kvotų. Kartu nevyriausybinės organizacijos turi didinti moterų politinį išprusimą ir gebėti deleguoti į politinę veiklą tinkamas kandidates. Rekomenduoja partijų narėms nedelsiant pradėti kampaniją, kad rinkimuose į Prezidento postą kandidatėmis paritetiniais pagrindais būtų keliamos moterys".
Prelegentė kalbėjo, kad dorovės, kultūros ir dvasingumo nuosmukio periodais pasaulio žmonės su viltimi žiūri į moteris ir jas renka savo prezidentėmis. Taip buvo išrinktos Argentinos prezidentė Izabel Martines de Peron (1974), Bolivijos - Lidia Gueiler (1979), Haičio - Ertha Pascal - Trouillot (1991), Islandijos - Vigdis Finnbogadotirr (1980), Airijos - Mary Robinson (1990), Nikaragvos - Violeta Chamorro (1990), Filipinų - Corazon Aquino (1996), Šri Lankos - Chandrika Bandanaraikė Kumaratunga (1994), Jugoslavijos - Milka Planning, Airijos - Meri Mak Elis (1997), Latvijos - Vaira Vykė-Freiberga (1999), Suomijos - Tarja Halonen (2000), Indonezijos - Magevati Sukarno Putri (2001).
Tačiau moterų kelias į politinį olimpą, ypač į prezidentes, nė vienai jų nebuvo lengvas. Lietuvoje jis atrodo tik kaip mitas.
Apie tai liudija po Trečiojo Lietuvos moterų suvažiavimo įsiplieskusi ir vis didesnį pagreitį įgaunanti diskusija dėl Lietuvos prezidentės - moters. Diskusijoje dalyvavęs rašytojas Kazys Saja šiuo požiūriu moterims - ypač negailestingas. Į klausimą: "Ar išsirinks kada nors Lietuva moterį prezidentę?" rašytojas atsakė: "Valstybei valdyti reikia proto! Ar Lietuvos moteris pribrendo valdyti valstybę - nestinga tam jai proto, išsilavinimo? Nepribrendo. Gal todėl, kad jai istorijos vingiuose buvo sunku rungtyniauti su vyru. Moterys, kurios neturėdamos kompetencijos siekia vadovauti, daro gėdą visai moterų giminei. Kol kas Lietuvoje nėra Margaret Tečer... (Dirbsim, ką gebam, ir augsim/ Užrašė J.Kažemėkaitytė // Ūkininko patarėjas. 2000 12 16).
Kiti diskusijos dalyviai buvo nuosaikesni. Aktorė Doloresa Kazragytė teigė nematanti "skirtumo tarp prezidento vyro ir moters - tik kad Lietuvai būtų geriau". Tačiau jai gaila moterų sielų, nes "... valdžia suteršia žmogų: nuo pataikavimų, privilegijų jis keičiasi. Vyrų, veiklos žmonių, ne taip gaila" (ten pat). Marija Rožė Motiekienė ir jos vyras Kazimieras Motieka nemato Lietuvoje moterų - asmenybių, kurios galėtų būti išrinktos prezidentėmis. Ūkininkas Stasys Jasinskas ir kraštotyrininkas Venantas Mačiekus neatmeta tokios galimybės (ten pat).
Taigi Trečiojo Lietuvos moterų suvažiavimo rezoliucija ir ši diskusija nulėmė konferencijos "Lietuvos prezidentė - moteris: mitas ar realybė?" tikslą.
Prof.O.Voverienė sakė tikinti, kad dabartinėje dvasinio, dorovinio ir kultūros nuosmukio Lietuvoje, prezidente turėtų būti išrinkta moteris ir kad ši konferencija galėtų tapti pirmuoju Lietuvos prezidentės rinkimų renginiu. Ji palinkėjo kandidatėms į Lietuvos prezidentes sėkmės rinkimų maratone, o konferencijai - produktyvaus darbo ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
Konferencijoje buvo organizuoti du apvalūs stalai: "Lietuvos prezidentė - moteris: istorinės, sociologinės ir psichologinės prielaidos" ir "Populiarusis konservatizmas... ir Lietuvos prezidentė".
Pirmąja tema kalbėjo Seimo narė R.Juknevičienė. Ji patikslino sąvokas, sakydama, kad kol kas su kolegomis Irena Degutiene ir Andriumi Kubiliumi tėra tik kandidatai į kandidatus prezidento rinkimuose. Kuris iš jų taps tikruoju kandidatu, nuspręs Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) konferencija, vyksianti lapkričio mėnesio pabaigoje. Į klausimą: "Lietuvos prezidentė - moteris: mitas ar realybė?" ji tvirtai atsakė: "Realybė". Juk Lietuva jau turėjo pirmąją premjerę moterį. Visi ją sveikino ir džiaugėsi. Keliamas klausimas nėra pagrindinis. Kur kas svarbesnis: kaip jai sekėsi, kaip ji elgėsi? Ar ji pateisino viltis? Ar nesuklupo?
R.Juknevičienės nuomone, siekiant moters pergalės prezidento rinkimuose reikėtų įveikti stereotipinio mąstymo apie vyro ir moters socialinius vaidmenis visuomenėje barjerus. Rašytojo K.Sajos cituotos mintys - tai tipiškiausias tokio mąstymo pavyzdys. Prelegentė papasakojo atsitikimą vaikų darželyje. Mergaitė, paklausta, ar ji norinti tapti Lietuvos prezidente, parodė į berniuką ir kategoriškai pasakė: "Ne! Tai berniukų darbas!"
Būtina sąlyga moteriai tapti prezidente yra jos politinės veiklos patirtis. 1996 metais Seimo rinkimuose - Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Seimo narių sąraše buvo net 15 moterų. Tada pagal moterų politinę pažangą Lietuva atsidūrė antroje vietoje pasaulyje po Afrikos. Šioje Seimo kadencijoje, kai dominuoja kairiosios partijos, moterų žymiai mažiau.
Nepaisant to, R.Juknevičienė nemato Lietuvoje moterų diskriminacijos politikoje. Viskas priklauso nuo pačių moterų: Lietuvoje rinkimuose moterų neremia moterys (tą parodė ir jos pačios kartus patyrimas); moterys žurnalistės paprastai kuria neigiamą moterų įvaizdį žiniasklaidoje.
Prezidentų funkcijos įvairiose valstybėse būna skirtingos. Lyginant Latvijos prezidentės V.Vykės-Freibergos ir Lietuvos prezidento V.Adamkaus funkcijas tas skirtumas ypač ryškus. V.Vykės-Freibergos prezidentinė veikla iš tikrųjų, kaip buvo minėta šioje konferencijoje, yra orientuota į dvasinį tautos atgimimą, o V.Adamkaus - į ekonomines-ūkines, teisines ir saugumo problemas. Viskas priklauso nuo pasirinkto ir Konstitucijoje įtvirtinto prezidento pareigybės modelio.
Pagal mūsų Konstitucijoje įtvirtintą modelį, Lietuvos Prezidentas turėtų būti: stipri asmenybė, vyriausiasis karinių pajėgų vadas, jo rankose - visa užsienio reikalų politika, visa teismų sistema ir teisingumo vykdymas, patirtis politikoje, užsienio kalbų mokėjimas.
Be abejonės, labai svarbu yra pažiūros.
JAV prezidento Džordžo Bušo vertybių sistemoje - dvasingumas, šeima, žmogaus ir jo humanistinių vertybių atstatymas, šalia jau minėtų, pasaulyje dominuojančių žmogiškųjų savybių ir funkcijų valstybėje. Andriaus Kubiliaus vertybių sistemoje, šalia išvardintų pagrindinių, - informacinės visuomenės sukūrimas Lietuvoje.
Diskusijoje dalyvavusi N.Baužytė pabrėžė, kad visuose rinkimuose ji balsavo už konservatorius. Tačiau jai labai skaudu, kad ši partija daro dideles klaidas: prarado žiniasklaidą, dėl to geros žinios nepasiekia žmonių, o blogos - senu "Komjaunimo tiesos" įpročiu kaip vėžys savo čiuptuvais skleidžiamos ir yra apraizgiusios visą Lietuvą; šiuo metu yra prarandamas radijas ir televizija dėl jų vadovų mankurtiškų nuostatų.
Liudvika Knizikevičienė pastebėjo, kad Lietuva tik tada atsistos ant kojų, kai visos dešiniosios jėgos, įveikusios savo ambicijas, susivienys ir išrinks dešinįjį prezidentą.
Gražina Trimakaitė replikavo N.Baužytei, kad dėl spaudos nesame tokie vargšai. Nebūtina mums skaityti kairiąją spaudą. Turime "XXI amžių", "Tremtinį", žurnalą "Dienovidį", katalikiškąją spaudą - tik prenumeruokime, skaitykime ją ir rašykime į juos. Tada gal ir tie laikraščiai taps dienraščiais. Dejavimas dėl spaudos - ne panacėja. Remkime savo spaudą ir ją turėsime.
Lionė Lapinskienė su liūdesiu kalbėjo, kad mums, lietuviams, labai trūksta dvasinės stiprybės, moralios politikos, pasitikėjimo žmogumi. Jos nuomone, svarbiausia, kad Lietuvos prezidentas būtų dora, teisinga ir valinga asmenybė.
Pirmojo stalo diskusijose taip pat aktyviai dalyvavo Birutė Vekerotienė, Birutė Koncevičienė, Danutė Vailionytė-Narkevičienė, Zita Šličytė, Stasė Janušonienė, Birutė Jusevičiūtė ir kitos.
Antrasis apvalusis stalas buvo skirtas temai "Populiarusis konservatizmas... ir Lietuvos prezidentė". Pranešimą paruošusi G.Trimakaitė akcentavo, kad partijų ideologija neturi būti pernelyg teoretizuota, ji turi būti suprantama ir inteligentui, ir eiliniam žmogui. Taigi populiarusis konservatizmas - tai teoriškai neišpuoselėtas, žmonių suprantamas konservatizmas.
Apžvelgusi šiuo metu pasaulyje egzistuojančias konservatizmo teorijas, prelegentė pabandė pagrindinius jų teiginius "išversti" į paprastų žmonių kalbą ir juos sintezuoti. Jos nuomone, konservatizmas - tai pastovumas; tradicijų išlaikymas ir puoselėjimas; gėrio ir blogio supratimas ir skyrimas; tikrasis, bet ne "murziškas" patriotizmas; tikrasis, bet ne komunistinis (apsimestinis) tautiškumas; tikrasis tikėjimas, bet ne religija be Dievo; dvasinės ir materialinės tikrovės harmonija, prioritetą teikiant dvasinei.
Prelegentė sakė daug mąsčiusi, kodėl lietuviškasis konservatizmas taip sunkiai skinasi kelią į žmonių širdis. Jos žodžiais tariant, taip yra todėl, kad jis iki šiol buvo grindžiamas negyva idėja - "bendruomene", kuri gali būti ir gera, ir bloga, ir visiškai destruktyvi. Prie gyvų idėjų ji skiria tautą ir valstybingumą.
Konservatoriškų pažiūrų prezidentė moteris turėtų laikytis išvardintų pagrindinių konservatizmo bruožų ir gyvų idėjų, jas puoselėti ir skleisti.
Konferencijos dalyvės diskusijose papildė šį pageidautiną Lietuvos prezidentės moters modelį naujais bruožais. Jų nuomone, moteris prezidentė turėtų savo veikloje vadovautis ir visą teisėsaugą grįsti Dešimčia Dievo įsakymų; keisti valstybės požiūrį į pensijų sistemą ir žiniasklaidą; gerai mokėti Lietuvos istoriją, žinoti jos valdymo teigiamas ir neigiamas puses, iš jų mokytis; sukurti stiprią valdžią ne tik užsienio, bet ir vidaus bei regioninėje politikoje; skirti gėrį nuo blogio ne tik teorijoje, bet ir gyvenime; siekti, kad kalbos nesiskirtų nuo darbų; būti tolerantiška, bet vertinti tik vertus; gerai žinoti savo priedermes pagal Konstituciją ir jas tinkamai išnaudoti, sakysim, eiti į televiziją tada, kada nori ir kada turi, ką pasakyti; paisyti ir pačiai formuoti visuomenės nuomonę, siūlyti įstatymų projektus, išmanyti teisėsaugos dalykus, t.y. į valstybės valdymą įnešti daugiau dvasingumo.
Teisininkė Z.Šličytė replikavo, kad Lietuvos prezidentas pagal Konstituciją neturi būti dvasios vadovas. Jį renka tauta. Jis turi būti tautos tėvas, ir visų pirma rūpintis tautos gerove ir jos saugumu.
Tik ko verta tauta be dvasingumo, be doros, be teisingumo? Rašytojas E.Untulis šia tema taip rašė: "Žmogus be vidinės šviesos - tai vienas primityviausių žinduolių, kuris, suvokdamas mirties buvimą, stengiasi bet kokia kaina gerinti savo egzistavimą" (Bibliotekų darbas. 1990. Nr.2).
Prezidentė moteris, šalia jai priklausančių funkcijų pagal Konstituciją, skleisdama dvasingumą, pristabdytų tą žmogaus virsmą į "primityviausią žinduolį", o jau tapusius tokiais tautiečius sugėdintų. Jos buvimas padėtų atgaivinti žmoguje humanistines vertybes.
Konferencijos dalyviai vieningai pritarė Rezoliucijų komiteto pateiktai Deklaracijai "Dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro veiksmų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir konferencijos "Moteris ir politika" rezoliucijai dėl moters kandidatės į Lietuvos prezidentus.

Prof.Ona VOVERIENĖ