|
Teroras
Paprastai terorizuojamas pasiturintis
žmogus, reikalaujant išpirkos už pagrobtąjį arba už nepadarytą
žalą. Bet pas sovietus - viskas atvirkščiai. Antai čečėnai teroru
siekia ne materialinės naudos, o taikos! Paradoksas?
Peržvelgus visą sovietinio terorizmo istoriją, randame paradoksų
dar daugiau. Prisiminkime:
- "Žydrųjų" (Zinovjevo-Kamenevo-Lenino) meilės trikampio
tragedija, palikusi Leniną be partnerio, baigėsi 10 tūkst. rusų
sušaudymu. Panašiai ir fašistai baudė už kario žūtį.
- Kaplan kerštas Leninui už apkrėtimą sifiliu taip pat baigėsi
10 tūkst. Rusijos gyventojų sušaudymu. Tuo tarpu šiedu atvejai
istorijoje politizuoti.
- Ir pagaliau viešas "raudonojo teroro" paskelbimas
- gal pirmoji pasaulyje valstybės įteisinta, 90 milijonų gyvybių
kainavusi teroro akcija. Ją vykdė ištisa plejada vadovų, ištikimų
lenininio terorizmo pasekėjų, netgi įvardijusių atskirus etapus
kaip kovą prieš buožes, sabotuotojus, nacionalistinius banditus.
Ištisa terorizmo epocha, pavadinta aktyviausiojo vardu - stalinizmu,
kuri per 70 metų sovietmečio apaugo tam tikra patirtimi, praktika
ir tradicijomis.
Vienas efektyviausių sovietinio terorizmo metodų - savo įvykdytų
akcijų, savo kaltės peradresavimas kitiems: nuo skaudamos ant
sveikos galvos. Nauda dviguba: supjudomi nukentėjusieji su nekaltaisiais,
o kaltasis laimi. Taip falsifikuojama istorija ir daroma įtaka
visuomeninei opinijai.
|
|
Iš
šviesos - į patamsius
Seimo narys Rolandas Pavilionis
paskelbė įsteigęs "Šviesos lygą", kuri skleisianti švietybos,
o ne karybos idėjas. Kad jis nepropaguos karybos, pagirti reikia,
nes, prisiminus jo karybos būdus su policija, teismais bei valdžiomis,
pasitelkus plyta ginkluotą teroristą, galėtume sulaukti "apšviestos"
visuomenės isterijos ar chuliganizmo protrūkių. O štai jo švietybą
reikėtų gesinti visais įmanomais būdais, nes ją skatina Seimo nario
viduje įsikūręs ne romus ir taikus avinėlis, o pats kipšas.
Atsigręžkime į praeitį. Mokslo ir studijų specialistai teigia, kad
Vilniaus universiteto specialistai neatitinka dabarties reikalavimų.
Iškiliausios Lietuvos aukštosios mokyklos nuosmukis prasidėjo ne
vakar ir ne užvakar; sąstingis ir nuosmukis atėjo iš praeities,
kai universitetui vadovavo R.Pavilionis. Jį reikėtų laikyti prichvatizacijos
pradininku ir užkrečiančiu pavyzdžiu. Jis, pasinaudojęs tarnybine
universiteto rektoriaus padėtimi, už grašius prichvatizavo pusę
universiteto observatorijos M.K.Čiurlionio gatvėje asmeniniam butui.
Tuo pat metu rektorius siūlė nesusituokusius studentus - vaikinus
ir merginas - apgyvendinti bendrabučių bendruose kambariuose (tegul
gyvena ir dauginasi).
|
|
|