|
Prezidentas
atsako į XXI amžiaus klausimus
Po V.Adamkaus apsilankymo redakcijoje...
|
Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus |
Liberalizmo idėjos, liberalizmo
demokratinės laisvės suvokimas gan dažnai pasibaigia teiginiu Įstatymų
rėmuose daryk ką nori tik nekenk kitam. Deja, įstatymus kuriantys
žmonės taip pat nėra tobuli, nors žmonijai ir yra prieinami Dešimt
Dievo įsakymų. Bent kiek doresnis žmogus supranta, kad žudymas,
ištvirkavimas, azartiškas pinigų troškimas nėra geri dalykai. Tačiau
Lietuvoje įsigalint naujai mąstymo tradicijai, turint galimybę pasinaudoti
naujausiais mokslo pasiekimais, vis aštriau susikerta amžinieji
moralės dėsniai ir civilizacijos raiška. Puikus pavyzdys mėginimas
legalizuoti ir įteisinti prostituciją. Daugelis žmonių tai vertina
kaip atsisakymą kovoti su akivaizdžiu blogiu, ne tik jį toleruojant,
bet savotiškai padedant plisti. Gal Jūs galėtumėte išsakyti savo
požiūrį šiuo klausimu?
Mano draugas Vytautas Kavolis yra sakęs: Ko vertas liberalizmas,
jei jis kalba tik apie laisvę. Iš tiesų šiandien labai svarbu kalbėti
ne tik apie laisvę, bet ir apie atsakomybę, apie vertybes, kurios
mus jungia, kurioms turėtume įsipareigoti.
Jau kuris laikas gyvename atviroje demokratinėje visuomenėje. Tokioje
visuomenėje nėra vienos ideologijos monopolio. Joje negali būti
ir iš šalies primestos tvarkos. Tvarką tokioje visuomenėje privalome
susikurti mes patys. Tai nėra lengva. Ne visada mums sekasi. Kaip
sakė Vydūnas, iš vergovės pasileidę, dažnai tik pasileidę ir palieka.
Laisvė turi būti auginama. Turime išmokti ją pagrįsti asmenine atsakomybe.
Turime ją suderinti su įsipareigojimais bendruomenei, tautai. Ir
čia yra reikalingas atviras dialogas tarp skirtingai mąstančių,
skirtingus požiūrius turinčių žmonių. Dialoge išryškėja ne tik skirtybės,
bet ir bendri principai, bendros vertybės. Išryškėja takoskyra tarp
gėrio ir blogio. |
|
Kodėl
Bažnyčia Lietuvoje nepaprastai populiari?
|
Kun. dr. Hansas Fridrichas Fišeris dailininko
Valentino Antanavičiaus kūrybos parodoje
|
Kunigas dr. Hansas Fridrichas Fišeris
(Hans Friedrich Fischer) mano, jog Katalikų Bažnyčia Lietuvoje tuo
populiaresnė, kuo mažiau kišasi į politiką. Buvęs Vilniaus kunigų
seminarijos rektorius atkreipia dėmesį, kad per visą nepriklausomybės
laikotarpį, kai tik Bažnyčia mėgino pasisakyti svarbiais tikėjimo,
tiesos klausimais, ji sulaukdavo itin priešiškos politikų reakcijos.
"Komunizmo žlugimas Lietuvoje nesugriovė Bažnyčios izoliacijos,
bet jos balsas šiandieninėje visuomenėje nėra stiprus",- sako
"XXI amžiaus" pašnekovas, šiuo metu Vilniaus seminarijoje
dėstantis Bažnyčios istoriją ir Sakramentų teologiją. Neseniai pasibaigusioje
Frankfurto knygų mugėje jis skaitė pranešimą "Kryžių šalies
Bažnyčia akistatoje su sovietinės sistemos ir šiandieninės laisvų
nuomonių rinkos iššūkiais". Kelerius metus Vilniuje gyvenantis
kun. H.F.Fišeris teigia, kad Bažnyčia Lietuvoje naujoms problemoms
vis dar ieško įprastų atsakymų iš rezistencijos laikų, o tokia laikysena
jau nebepatenkina žmonių lūkesčių. Tuo tarpu, kunigo įsitikinimu,
Bažnyčia turėtų garsiai šaukti apie itin neteisingą dabartinės valdžios
socialinę politiką ir kitas visuomenės žaizdas. Tam būtų galima
prisiminti ir pasipriešinimo sovietinei santvarkai patirtį, kai
Bažnyčia, nepaisydama persekiojimų, gynė visų žmonių teises.
|
|
|