Iš komunizmo išsivadavusioje Albanijoje šventinamos naujos katedros, vyksta kankinių beatifikacijos bylų tyrimas

Albanijoje, kur apaštaliniu nuncijumi darbuojasi lietuvis arkivyskupas Jonas Bulaitis, Katalikų Bažnyčios iškalbingiausiais atsikūrimo simboliais, po dešimtmečių ateistinio komunistų režimo persekiojimo, tapo naujų katedrų iškilmingas šventinimas, dalyvaujant Vatikano atstovams. Kaip jau buvo pranešta, sausio mėnesį Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas vadovavo Albanijos sostinės Tiranos naujos Šventojo apaštalo Pauliaus katedros dedikavimui, o štai neseniai, lapkričio 9 dieną, naują Rešeno katedrą pašventino iš Romos atvykęs Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Kresčensijus Sepė.
Ta proga aukotų šv.Mišių homilijoje kardinolas K.Sepė sakė, kad „po tamsių persekiojimo metų pagaliau Rešeno katalikų bendruomenė turi vietą, kur gali celebruoti šventuosius slėpinius, kurie išreiškia svarbiausius krikščioniško gyvenimo momentus“. Tarp dalyvavusių konsekracijos iškilmėse tūkstančių tikinčiųjų buvo visi Albanijos vyskupai, taip pat vyskupai iš kaimyninių šalių - Kosovo ir Juodkalnijos bei Italijos „Caritas“ atstovai, kurie savo lėšomis prisidėjo prie katedros statybos. 1996 metais įkurtos naujos Rešeno vyskupijos apaštalinis administratorius monsinjoras Kristoforas Palmieris sakė, kad naujosios katedros, dedikuotos Kristui Išganytojui, šventinimas yra „didi diena Albanijos Katalikų Bažnyčios istorijoje“, ženklinanti tikėjimo atgimimą.
Albanijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, yra 3,5 mln. gyventojų, tačiau religinė sankloda labai skiriasi: tik 10 proc. albanų išpažįsta katalikų tikėjimą, o dauguma (70 proc.) yra musulmonai, taip pat yra 20 proc. stačiatikių. Komunistai Albanijoje įsitvirtino netrukus po to, kai šalį okupavusi nacių Vokietijos sąjungininkė Italija išstojo iš Antrojo pasaulinio karo 1943 metų rudenį. Valdžią paėmę komunistai elgėsi taip pat, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse: Albanijoje dirbę užsienio dvasininkai buvo išvaryti arba įkalinti, o vietiniams vyskupams ir kunigams buvo nurodyta sukurti nuo Romos nepriklausomą „tautinę Bažnyčią“. Šiems atsisakius išduoti Šventąjį Tėvą ir savo tikėjimą, beveik visi iš 200 albanų katalikų dvasininkų prarado laisvę, o daugelis - ir gyvybę, tapdami kankiniais.
Bažnyčios persekiojimo apogėjus Albanijoje buvo pasiekęs viršūnę 1967 metais, kai kraštutinio maoistinio polinkio Envero Hodžos režimas šalį paskelbė pirmąja pasaulyje „ateistine valstybe“ ir vykdė prokinišką „kultūrinę revoliuciją“. Visos šalies bažnyčios ir musulmonų mečetės buvo uždarytos, daugelis jų - nugriautos arba paverstos sporto bei kino salėmis, dirbtuvėmis, sandėliais, daržinėmis, net arklidėmis. Viešas ir privatus tikėjimo išpažinimas buvo uždraustas. „Ateistinė valstybė“ egzistavo iki komunizmo žlugimo 1990 metais, ir tuo metu Albanijoje buvo likę keliolika kunigų bei vienuolių, dauguma kurių nusenę ir ligoti.
Vatikanas ir Albanija diplomatinius santykius atnaujino 1991 metais. Popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimu, Europos, pirmiausia Italijos, katalikai pradėjo Albanijos Bažnyčiai teikti dosnią materialinę ir asmeninę paramą. 2000 metais buvo pašventinti pirmieji pačioje Albanijoje išugdyti kunigai. Šiandien šalyje jau veikia 20 vyrų ir 70 moterų vienuolių bendruomenių. Sielovadoje darbuojasi 110 kunigų (daugelis iš jų vis dar užsieniečiai) ir apie 300 seserų vienuolių. Restauruota arba atstatyta 150 maldos namų.
Popiežius Jonas Paulius II 1993 metų balandį lankėsi Albanijos sostinėje Tiranoje ir šiauriniame Škoderio mieste, kuris yra katalikybės centras. Ta proga Šventasis Tėvas konsekravo naujuosius albanų katalikų vyskupus. Tai buvo išskirtinis atvejis, kai Popiežius vyskupus konsekravo ne Romoje, bet atvykęs į užsienio šalį, ir ši konsekracija ženklino ypatingą pagarbą Albanijos Bažnyčiai už patirtus kentėjimus.
Kardinolo K.Sepės vizito metu iškilmingomis apeigomis Škoderio katedroje buvo pradėta 40 Albanijos kankinių beatifikacijos byla. Tarp jų - kunigas Luidžis Palikas, nužudytas Kosove 1913 metais, ir kunigas Gjonas Garulis, pakartas 1927-aisiais. Kiti 38 kankiniai paaukojo savo gyvybę už tikėjimą komunistinio režimo metais, po Antrojo pasaulinio karo. Beatifikacijos bylos pradėtos arkivyskupams Gasperiui Tačiui ir Vinsensui Prenušiui, komunistų nužudytiems už neva ginklų slėpimą bažnyčioje, taip pat vyskupui Franui Džiniui, kuris buvo nušautas 1948 metais, nes atsisakė kurti nuo Šventojo Sosto atskirtą „tautinę Bažnyčią“. Tarp kandidatų į Bažnyčios palaimintuosius paskelbti ir komunistų nužudyti Albanijoje dirbę vokiečių kunigai Alfonsas Trakis ir Zefas Maksenas.
Daugelis minėtų dvasininkų žuvo, patyrę didžiulius kentėjimus: buvo komunistinių budelių užbadyti durklais, prigirdyti išmatose arba gyvi sudeginti. Kardinolas K.Sepė pažymėjo, kad šie žiaurumai prieš krikščionis vyko ne senovės laikais, bet prieš kelis dešimtmečius, „civilizuotame“ XX amžiuje. „Albanijos Bažnyčia teisėtai užima savo vietą XX amžiaus martirologijos auksinėje knygoje“, - sakė jis. Škoderio vyskupas augziliaras Zefas Simonis duotame interviu tarptautinei misijų žinių agentūrai „Fides“ pabrėžė, kad „už tikėjimą žuvusių Dievo tarnų beatifikacijos proceso pradėjimas turi Albanijai didžiulę reikšmę, nes šventieji ir kankiniai yra ne tik tarpininkai tarp Dievo ir žmonių, bet taip pat ir idealūs pavyzdžiai, iš kurių gaunamas įkvėpimas tokias kančias patyrusiai tautai, kuriančiai savo naują ateitį, formuojančiai savo naująjį veidą“.

* * *

2002 metai labai reikšmingi Albanijos Katalikų Bažnyčiai jos atsikūrimo kelyje. Kaip minėta, sausio pabaigoje buvo pašventinta naujai pastatyta Tiranos katedra, dedikuota apaštalui šv. Pauliui, kuris evangelizacinėse kelionėse buvo aplankęs ir Albaniją bei joje įkūręs pirmąją krikščionių bendruomenę. Užsienio katalikų parama pastatytos katedros ir šalia esančių vyskupo rūmų atidarymo iškilmėse, be Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo A.Sodano, dalyvavo šalies vadovai - prezidentas Reksepas Meidanis, premjeras Iliras Meta - Albanijos Stačiatikių Bažnyčios primas arkivyskupas Anastazijus ir musulmonų dvasiniai vadovai. „Įeikite į šią naują katedrą, kad pareikštumėte meilę Dievui, ir tada išeikite iš jos, kad mylėtumėte savo artimą. Toks yra paraginimas, kurį perduodu vardu to (popiežiaus Jono Pauliaus II), kuris čia mane atsiuntė“, - sakė kardinolas A.Sodanas.
Kovo mėnesį Šventasis Sostas ir Albanija pasirašė konkordatinę sutartį, kuri reguliuoja dvišalius santykius, o taip pat Katalikų Bažnyčios veiklą šioje Balkanų regiono šalyje. Vatikano vardu sutartį Tiranoje pasirašęs nuncijus arkivyskupas J.Bulaitis išreiškė didelį Šventojo Sosto ir vietinės Bažnyčios pasitenkinimą dėl šio įvykio, kurį galima laikyti istoriniu dėl nesenų tragiškų bažnytinio gyvenimo aplinkybių Albanijoje. Sutartį taip pat pasirašęs naujasis premjeras Pandelis Majkas padėkojo Bažnyčiai už pozityvų indėlį sprendžiant valstybės problemas ir pabrėžė, jog katalikybė Albanijoje yra įleidusi gilias šaknis.
Gegužės mėnesį, priėmęs naujojo Albanijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Zefo Bušačio skiriamuosius raštus, popiežius Jonas Paulius II patikino jį, jog nuolat meldžiasi už Albaniją, kad ji tvirtai žengtų „gerovės ir taikos keliu“. Tam yra reikalinga abipusė pagarba, dialogas ir bendradarbiavimas tarp visų Albanijos gyventojų, kurie tokie skirtingi savo socialine padėtimi ir religine priklausomybe. Taip pat Albanija, teisėtai siekdama užimti savo vietą Europos „bendruosiuose namuose“ ir atsiverti pasauliui, turi prisidėti prie stabilumo ir darnos užtikrinimo neramiajame Balkanų regione, nes tai padės Albanijai įgyti didesnį pasitikėjimą tautų bendrijoje, sakė Popiežius. Jis pažymėjo, kad albanai drąsos ir stiprybės savo darbams gali semtis iš Motinos Teresės, „didžiosios albanų tautos dukters, kuri pelnė garbę ne tik savo tautai, bet ir visai Katalikų Bažnyčiai“.
Albanų kilmės Motina Teresė (1910 – 1997), katalikų vienuolė, išgarsėjusi artimo meilės darbais Indijoje ir visame pasaulyje, kurios beatifikacijos byla, Popiežiaus leidimu pradėta praėjus vos dvejiems metams po jos mirties, tegalėjo savo šeimos kapus Škoderyje aplankyti tik 1988 metais, kai jau artinosi komunistų režimo pabaiga. Dabartinėje Albanijoje rodoma išskirtinė pagarba Motinos Teresės atminimui. Su jos atvaizdais Albanijoje leidžiami pašto ženklai, jos vardu pavadinta Tiranos aikštė, o kovo mėnesį - ir Albanijos didžiausias tarptautinis oro uostas. Paskutinį kartą Motina Teresė lankėsi Albanijoje 1993 metais, kai ten buvo atvykęs popiežius Jonas Paulius II, nuolat pabrėždavęs jai savo pagarbą ir dvasinį artumą.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"