Bretkūnas ir jo svarbiausias rankraštis

J.Bretkūno „Biblijos“ rankraščio antraštinis puslapis

Šiemet Lietuvoje ir Vokietijoje įvairiais renginiais pažymimas lietuviškos Biblijos 400 metų jubiliejus. Kaip žinoma, pirmasis Biblijos vertimas nebuvo išspausdintas jos autoriui gyvam esant. Visas Jono Bretkūno Šventojo Rašto tekstas nėra išspausdintas ir iki šių dienų. Iš pradžių saugotas Prūsijos kunigaikščio administracijoje, vėliau Karaliaučiaus valstybiniame archyve, po Antrojo pasaulinio karo rankraštis kurį laiką buvo laikomas dingęs be žinios. Vėliau aštuoni Biblijos foliantai aptikti Getingene, iš kur perkelti į Berlyną, į Slaptąjį valstybinį Prūsijos archyvą. Dabar, pirmą kartą po 400 metų, iš Berlyno trims savaitėms atvežtą Bretkūno Biblijos originalą galima pamatyti Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, kur šiandien (lapkričio 27-ąją) atidaroma paroda „Jono Bretkūno gyvenimas ir kūryba“.
Kokį pėdsaką lietuvių kultūroje paliko šis neeilinis rankraštis? Apie tai kalbamės su šešiatomės „Lietuvių kalbos istorijos“ autoriumi akademiku Zigmu Zinkevičiumi.

Bretkūnas Šventąjį Raštą vertė iš Liuterio Biblijos, kurios įtaka vokiečių kalbai ir kultūrai neįkainojama. Ji davė pradžią dabartinei vokiečių bendrinei kalbai. Bretkūno Biblija, deja, nebuvo išleista. Tad kokia jos įtaka mūsų kalbai ir kultūrai? Ar ji įdomi tik kalbos mokslui?
Jeigu Bretkūno Biblija būtų buvusi išspausdinta, galimas dalykas, kad nuo to laiko būtų nusistovėjusi ir mūsų bendrinė rašomoji kalba. Net neabejoju, kad taip būtų buvę. Apskritai lietuvių kultūrai būtų turėjusi labai didelę reikšmę. Deja, ji nebuvo išspausdinta, vėliau gabalais leista ir, žinoma, tokios reikšmės turėti negalėjo. Dabar ji turi didelę reikšmę lietuvių kalbos istorikams kaip vienas didžiausių XVI amžiaus mūsų kalbos paminklų.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija