Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
|
Kviečiame prenumeruoti
"XXI amžių!"
Prenumeratos "Lietuvos
pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:
24 puslapių trečiadienio numerio
- 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.
"XXI amžius" "Lietuvos
spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik
Sąjūdžio kioske (Gedimino g.1), Katalikų pasaulio leidyklos
knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių
sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur XXI amžius pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose
ar parduotuvėse prie bažnyčių.
XXI amžių geriausia prenumeruoti pašte.
Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus
prašome pervesti į tokią sąskaitą:
AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732
Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815 |
|
Dž.Bušas:
kas pasirinks Lietuvą priešu, taps JAV priešu
|
Istorinis JAV prezidento Džordžo Bušo susitikimas
su žmonėmis Vilniaus Rotušės aikštėje |
JAV prezidentas Džordžas Bušas su
žmona Lora Buš penktadienio vakarą atvyko į Vilnių pasveikinti Lietuvos
žmonių, šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare, ir susitikti su
visų trijų Baltijos valstybių vadovais. Jungtinių Amerikos Valstijų
laineris "Boeing 747-200B" su aukštaisiais svečiais Tarptautiniame
Vilniaus oro uoste nusileido kelios minutės po 19 val. - 36 minutėmis
vėliau, negu buvo laukiama. Mat į Vilnių JAV vadovas atvyko iš Sankt
Peterburgo, kur po Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kalbėjosi
su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
|
|
Gyvena
lygiagrečiai su menu
|
Galerijos Rotunda savininkas Vidmantas
Daugis
|
Sostinės Gedimino prospekte,
nepriėjus Seimo rūmų ir įsukus į A.Rotundo gatvę, pastabesnis neaplenks
dailės galerijos Rotunda. Jos 39 metų savininkas Vidmantas Daugis
mielai sutiko pabendrauti su žurnalistu.
Vos ne miesto centras, nemenkas
praeivių gatve judėjimas, bet ne kiekvienas jų pastebi, kur yra
Rotunda. Turėdamas tikslą kuo daugiau pritraukti jos lankytojų,
turbūt reklamai išleidžiate krūvą pinigų?
Dailės galerija - tai ne parduotuvė, skirta dideliam žmonių srautui
ir kad pirktų viską iš eilės. Kas ieško reikalingo daikto, eina
tikslingai. Aišku, ir pas mus ne iš karto nuperka pamatytą kūrinį,
tam reikia subręsti, suprasti, kad jo reikia pačiam ar dovanoti
kokia nors proga.
Mūsų pašonėje - Seimas, ministerijos, todėl nedarome triukšmingų
vakarėlių, nesistengiame prisikviesti šalies Prezidento. Kartu tai
lemia esamos patalpos. Tačiau Rotundoje darbai labiau prieinami
pirkėjui. Jų kainos čia mažesnės nei kitose sostinės galerijose.
Kieno darbus pas jus įmanoma rasti?
Galerijos paslaugomis naudojasi apie 100 dailininkų, iš jų 20-30
- itin stiprūs. Jeigu dailininko atnešto darbo nenuperka metus ar
dvejus, su tokiu ir bendrauti nelabai verta. Kuomet autoriaus darbai
patrauklūs pirkėjui ir jį tenkina jų kainos, tuomet vyksta judėjimas.
Čia galima įsigyti A.Griškevičiaus, R.Bičiūno, J.Daniliausko, R.Sližio,
A.Ajausko, R.Kmieliauskaitės, D.Gražienės, L.Dubauskienės, N.Zavackienės
kūrinių.
|
|
Neatsikračiusi
idealistinių prietarų
Pokalbis su socialinių mokslų daktare Stase Dzenuškaite
|
Dr. Stasė Dzenuškaitė.
1957 m. |
Stasė Dzenuškaitė už nenorą
tapti saugumo agente 1949 metais buvo suimta ir ištremta į Mordovijos
lagerius. Į Lietuvą grįžo po amnestijos, mirus Stalinui, 1953 metais.
Baigė Vilniaus universitetą. Trylika metų dirbo auklėtoja Kuršėnų
vaikų namuose. Vėliau buvo pakviesta į Pedagogikos mokslinio tyrimo
institutą. 1978 metais apgynė kandidatinę disertaciją Paauglių
humaniškų santykių idealas. Vilniaus pedagoginiame universitete
dėstė krikščioniškąją pedagogiką ir dirbo Katechetikos centre. Parengė
bendrąją ir individualią katalikų tikybos mokymo programas. Kartu
su Ritone Šalkauskiene parašė tikybos vadovėlį XII klasei. Ją kalbina
Elona Gubavičiūtė.
Jūs buvote suimta ir ištremta
į Mordovijos lagerius. Gal galėtumėte papasakoti apie suėmimo aplinkybes?
Kas padėjo iškęsti tokią neteisybę?
1949 metų vasarą mane, Kauno valstybinio universiteto studentę,
pradėjo persekioti gatvėse, nes vežiojau maistą Vilniaus saugumo
kalėjime kalinamiems Enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros
leidyklos vadovams - direktoriui Broniui Vaitiekūnui ir mokslinei
sekretorei Birutei Valušytei. Netrukus buvau sulaikyta ir nugabenta
į tą patį saugumo kalėjimą, esantį Sodų gatvėje.
|
|
Variantai
Kai kuriuose Lietuvos dienraščiuose,
ypač viename iš jų, nuolat spausdinusio Vytauto Domininko Šustausko
svaičiojimus prieš JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą ir NATO
viršūnių susitikimą Prahoje, pasirodė aiškiai tendencingi straipsniai.
Visų pirma apie tai, kokių didelių nepatogumų patirs sostinės gyventojai,
kaip sutriks transporto srautai bei panašūs gąsdinimai, kaip blogai
pasijus ne tik Vilniaus, bet ir Prahos žmonės. Žodžiu, buvo ir toliau
siekiama sudaryti įspūdį, kad priėmimas į NATO ir galingiausios
pasaulio valstybės vadovo vizitas į Vilnių nieko daugiau, išskyrus
papildomas išlaidas ir nepatogumus, neduos. Reikia pasakyti, kad
nemažai daliai visuomenės, paskendusios kasdieniniuose buitiniuose
rūpesčiuose, tokie išvedžiojimai daro įspūdį. Kaip ir Seimo narių
R.Pavilionio bei E.Klumbio agitacija prieš NATO, aiškinant, jog,
ir be stojimo į Aljansą, tariamai yra kažkokios kitos alternatyvos.
Aišku, yra, bet tik vienintelė - atsidurti Rusijos meškos glėbyje.
Jokios kitos alternatyvos nėra ir būti negali. Juk pirmą kartą visoje
Lietuvos istorijoje lietuvių tauta pasijuto žymiai saugesnė. Ir,
nepaisant to, kad brukama mintis, jog Aljansas keičiasi, ir Lietuvos
niekas negins. Žinoma, keičiasi, tačiau niekas neketina atšaukti
kolektyvinės gynybos principo. NATO priešininkų E.Klumbio ir politikos
apžvalgininko A.Račo išsigalvojimai, kad JAV siekia paversti NATO
kažkokia grėsminga karine jėga, jog dabar privers siųsti Lietuvos
karius kautis už JAV interesus Irake, Afganistane ir kitur, yra
patys primityviausi sovietinės propagandos apmulkintų žmonių paistalai.
Nesugalvojama nieko geresnio, kaip kalti labiausiai politiškai neišprususiems
piliečiams mitą, esą kaip brangiai kainuojanti Lietuvai krašto apsauga.
Pagalvokit, - šaukia E.Klumbys, - kiek būtų galima iš dviejų procentų
bendrojo vidaus produkto skirti švietimui, sveikatos apsaugai!.
Tačiau nei E.Klumbys, nei jo šalininkai, keikdami Ameriką ir vadinantys
ją pasaulio policininku, net nemini, o tikriausiai nežino istorijos,
kai turtingos ir klestinčios valstybės, nesirūpinusios savo krašto
gynyba, dingo amžiams ne tik iš politinio, bet ir etninio žemėlapio.
|
|
|