Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Kryžkelės

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Dž.Bušas: kas pasirinks Lietuvą priešu, taps JAV priešu

Istorinis JAV prezidento Džordžo Bušo susitikimas su žmonėmis Vilniaus Rotušės aikštėje

JAV prezidentas Džordžas Bušas su žmona Lora Buš penktadienio vakarą atvyko į Vilnių pasveikinti Lietuvos žmonių, šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare, ir susitikti su visų trijų Baltijos valstybių vadovais. Jungtinių Amerikos Valstijų laineris "Boeing 747-200B" su aukštaisiais svečiais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileido kelios minutės po 19 val. - 36 minutėmis vėliau, negu buvo laukiama. Mat į Vilnių JAV vadovas atvyko iš Sankt Peterburgo, kur po Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Gyvena lygiagrečiai su menu

Galerijos „Rotunda“ savininkas Vidmantas Daugis

Sostinės Gedimino prospekte, nepriėjus Seimo rūmų ir įsukus į A.Rotundo gatvę, pastabesnis neaplenks dailės galerijos „Rotunda“. Jos 39 metų savininkas Vidmantas Daugis mielai sutiko pabendrauti su žurnalistu.

Vos ne miesto centras, nemenkas praeivių gatve judėjimas, bet ne kiekvienas jų pastebi, kur yra „Rotunda“. Turėdamas tikslą kuo daugiau pritraukti jos lankytojų, turbūt reklamai išleidžiate krūvą pinigų?
Dailės galerija - tai ne parduotuvė, skirta dideliam žmonių srautui ir kad pirktų viską iš eilės. Kas ieško reikalingo daikto, eina tikslingai. Aišku, ir pas mus ne iš karto nuperka pamatytą kūrinį, tam reikia subręsti, suprasti, kad jo reikia pačiam ar dovanoti kokia nors proga.
Mūsų pašonėje - Seimas, ministerijos, todėl nedarome triukšmingų vakarėlių, nesistengiame prisikviesti šalies Prezidento. Kartu tai lemia esamos patalpos. Tačiau „Rotundoje“ darbai labiau prieinami pirkėjui. Jų kainos čia mažesnės nei kitose sostinės galerijose.
Kieno darbus pas jus įmanoma rasti?
Galerijos paslaugomis naudojasi apie 100 dailininkų, iš jų 20-30 - itin stiprūs. Jeigu dailininko atnešto darbo nenuperka metus ar dvejus, su tokiu ir bendrauti nelabai verta. Kuomet autoriaus darbai patrauklūs pirkėjui ir jį tenkina jų kainos, tuomet vyksta judėjimas. Čia galima įsigyti A.Griškevičiaus, R.Bičiūno, J.Daniliausko, R.Sližio, A.Ajausko, R.Kmieliauskaitės, D.Gražienės, L.Dubauskienės, N.Zavackienės kūrinių.

„Neatsikračiusi idealistinių prietarų“
Pokalbis su socialinių mokslų daktare Stase Dzenuškaite

Dr. Stasė Dzenuškaitė. 1957 m.

Stasė Dzenuškaitė už nenorą tapti saugumo agente 1949 metais buvo suimta ir ištremta į Mordovijos lagerius. Į Lietuvą grįžo po amnestijos, mirus Stalinui, 1953 metais. Baigė Vilniaus universitetą. Trylika metų dirbo auklėtoja Kuršėnų vaikų namuose. Vėliau buvo pakviesta į Pedagogikos mokslinio tyrimo institutą. 1978 metais apgynė kandidatinę disertaciją „Paauglių humaniškų santykių idealas“. Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė krikščioniškąją pedagogiką ir dirbo Katechetikos centre. Parengė bendrąją ir individualią katalikų tikybos mokymo programas. Kartu su Ritone Šalkauskiene parašė tikybos vadovėlį XII klasei. Ją kalbina Elona Gubavičiūtė.

Jūs buvote suimta ir ištremta į Mordovijos lagerius. Gal galėtumėte papasakoti apie suėmimo aplinkybes? Kas padėjo iškęsti tokią neteisybę?
1949 metų vasarą mane, Kauno valstybinio universiteto studentę, pradėjo persekioti gatvėse, nes vežiojau maistą Vilniaus saugumo kalėjime kalinamiems Enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidyklos vadovams - direktoriui Broniui Vaitiekūnui ir mokslinei sekretorei Birutei Valušytei. Netrukus buvau sulaikyta ir nugabenta į tą patį saugumo kalėjimą, esantį Sodų gatvėje.

Variantai

Kai kuriuose Lietuvos dienraščiuose, ypač viename iš jų, nuolat spausdinusio Vytauto Domininko Šustausko svaičiojimus prieš JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą ir NATO viršūnių susitikimą Prahoje, pasirodė aiškiai tendencingi straipsniai. Visų pirma apie tai, kokių didelių nepatogumų patirs sostinės gyventojai, kaip sutriks transporto srautai bei panašūs gąsdinimai, kaip blogai pasijus ne tik Vilniaus, bet ir Prahos žmonės. Žodžiu, buvo ir toliau siekiama sudaryti įspūdį, kad priėmimas į NATO ir galingiausios pasaulio valstybės vadovo vizitas į Vilnių nieko daugiau, išskyrus papildomas išlaidas ir nepatogumus, neduos. Reikia pasakyti, kad nemažai daliai visuomenės, paskendusios kasdieniniuose buitiniuose rūpesčiuose, tokie išvedžiojimai daro įspūdį. Kaip ir Seimo narių R.Pavilionio bei E.Klumbio agitacija prieš NATO, aiškinant, jog, ir be stojimo į Aljansą, tariamai yra kažkokios kitos alternatyvos. Aišku, yra, bet tik vienintelė - atsidurti Rusijos meškos glėbyje. Jokios kitos alternatyvos nėra ir būti negali. Juk pirmą kartą visoje Lietuvos istorijoje lietuvių tauta pasijuto žymiai saugesnė. Ir, nepaisant to, kad brukama mintis, jog Aljansas keičiasi, ir Lietuvos niekas negins. Žinoma, keičiasi, tačiau niekas neketina atšaukti kolektyvinės gynybos principo. NATO priešininkų E.Klumbio ir politikos apžvalgininko A.Račo išsigalvojimai, kad JAV siekia paversti NATO kažkokia grėsminga karine jėga, jog dabar privers siųsti Lietuvos karius kautis už JAV interesus Irake, Afganistane ir kitur, yra patys primityviausi sovietinės propagandos apmulkintų žmonių paistalai. Nesugalvojama nieko geresnio, kaip kalti labiausiai politiškai neišprususiems piliečiams mitą, esą kaip brangiai kainuojanti Lietuvai krašto apsauga. „Pagalvokit, - šaukia E.Klumbys, - kiek būtų galima iš dviejų procentų bendrojo vidaus produkto skirti švietimui, sveikatos apsaugai!“. Tačiau nei E.Klumbys, nei jo šalininkai, keikdami Ameriką ir vadinantys ją pasaulio policininku, net nemini, o tikriausiai nežino istorijos, kai turtingos ir klestinčios valstybės, nesirūpinusios savo krašto gynyba, dingo amžiams ne tik iš politinio, bet ir etninio žemėlapio.