Variantai
Kai kuriuose Lietuvos dienraščiuose,
ypač viename iš jų, nuolat spausdinusio Vytauto Domininko Šustausko
svaičiojimus prieš JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą ir NATO
viršūnių susitikimą Prahoje, pasirodė aiškiai tendencingi straipsniai.
Visų pirma apie tai, kokių didelių nepatogumų patirs sostinės gyventojai,
kaip sutriks transporto srautai bei panašūs gąsdinimai, kaip blogai
pasijus ne tik Vilniaus, bet ir Prahos žmonės. Žodžiu, buvo ir toliau
siekiama sudaryti įspūdį, kad priėmimas į NATO ir galingiausios
pasaulio valstybės vadovo vizitas į Vilnių nieko daugiau, išskyrus
papildomas išlaidas ir nepatogumus, neduos. Reikia pasakyti, kad
nemažai daliai visuomenės, paskendusios kasdieniniuose buitiniuose
rūpesčiuose, tokie išvedžiojimai daro įspūdį. Kaip ir Seimo narių
R.Pavilionio bei E.Klumbio agitacija prieš NATO, aiškinant, jog,
ir be stojimo į Aljansą, tariamai yra kažkokios kitos alternatyvos.
Aišku, yra, bet tik vienintelė - atsidurti Rusijos meškos glėbyje.
Jokios kitos alternatyvos nėra ir būti negali. Juk pirmą kartą visoje
Lietuvos istorijoje lietuvių tauta pasijuto žymiai saugesnė. Ir,
nepaisant to, kad brukama mintis, jog Aljansas keičiasi, ir Lietuvos
niekas negins. Žinoma, keičiasi, tačiau niekas neketina atšaukti
kolektyvinės gynybos principo. NATO priešininkų E.Klumbio ir politikos
apžvalgininko A.Račo išsigalvojimai, kad JAV siekia paversti NATO
kažkokia grėsminga karine jėga, jog dabar privers siųsti Lietuvos
karius kautis už JAV interesus Irake, Afganistane ir kitur, yra
patys primityviausi sovietinės propagandos apmulkintų žmonių paistalai.
Nesugalvojama nieko geresnio, kaip kalti labiausiai politiškai neišprususiems
piliečiams mitą, esą kaip brangiai kainuojanti Lietuvai krašto apsauga.
Pagalvokit, - šaukia E.Klumbys, - kiek būtų galima iš dviejų procentų
bendrojo vidaus produkto skirti švietimui, sveikatos apsaugai!.
Tačiau nei E.Klumbys, nei jo šalininkai, keikdami Ameriką ir vadinantys
ją pasaulio policininku, net nemini, o tikriausiai nežino istorijos,
kai turtingos ir klestinčios valstybės, nesirūpinusios savo krašto
gynyba, dingo amžiams ne tik iš politinio, bet ir etninio žemėlapio.
|