Šiluvos dvasinis centras 
                šįmet švęs įkurtuves
               Šiluvos parapijai ir visai Kauno 
                arkivyskupijai šie metai bus ypatingi. Rugsėjo mėnesį numatyta 
                užbaigti pernai pradėtą Šiluvos dvasinio centro statybą. Įkurti 
                Šiluvoje dvasinį centrą - seniai brandintas Kauno arkivyskupo 
                Sigito Tamkevičiaus sumanymas. Šis Žemaitijos miestelis dvasiniam 
                centrui pasirinktas dėl kelių priežasčių. Visų pirma Šiluva yra 
                svarbiausia Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, 
                plačiai garsėjanti Šilinės atlaidais, ją lanko labai daug tikinčiųjų 
                iš visos Lietuvos ir užsienio. Pastatytas Dvasinis centras geriau 
                reprezentuos Lietuvą pasaulio piligrimams. Maldininkai, norintys 
                ilgiau pabūti šioje šventoje vietoje, vasaros mėnesiais galės 
                apsistoti Dvasiniame centre, nors tai ir nėra svarbiausia būsimo 
                pastato paskirtis.
                Antra Šiluvos parinkimo Dvasiniam centrui priežastis yra ta, kad 
                šis Raseinių rajono miestelis yra atokiau nuo pasaulio triukšmo 
                ir labai tinka jaunuoliams brandinti savo dvasinį pašaukimą. Aštuonis 
                mėnesius Šiluvos dvasiniame centre gyvens būsimieji Kauno kunigų 
                seminarijos klierikai, mokydamiesi parengiamajame kurse. Tokius 
                kursus jau turi daugelis pasaulio seminarijų. Iš sekuliarizuotos 
                aplinkos į kunigų seminariją atėjusiems jaunuoliams sunku iš karto 
                susiorientuoti, ar jie pasirinko teisingą kelią. Ketinantys pasirinkti 
                kunigystę jaunuoliai Šiluvoje gyvens nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio.
                Šiluvos dvasinio centro užsakovas yra Kauno arkivyskupija, statybą 
                kuruoja Šiluvos bazilikos klebonas kun. Virgilijus Rutkūnas, statybos 
                darbus vykdo Kauno UAB Kaminta. Statoma už aukotojų lėšas.
              Vida GAVELIENĖ
                Eltos korespondentė  
              © 2003 "XXI amžius"