| 
     
      
         
            
              Rūmai 
                rengiasi suvažiavimui 
              Ne viskas įvykdyta 
               Šis Lietuvos žemės ūkio rūmų 
                tarybos posėdis buvo paskutinis per dabartinę Rūmų trejų metų 
                kadenciją, nes vasario mėnesį įvyks eilinis, septintasis, Rūmų 
                suvažiavimas. O šiame tarybos posėdyje buvo kalbėta, kas gero 
                nuveikta nuo praeito tarybos posėdžio, kokie per tą laiką iškilo 
                nauji klausimai, kokie išryškėjo keblumai. Iškart reikia pasakyti, 
                kad aštrių diskusijų, nuomonių įvairovių, kurių paprastai iškyla 
                tarybos ir kituose posėdžiuose, šįkart beveik nebuvo. Tai veikiau 
                buvo tarsi įžanga į artėjantį suvažiavimą, kuriame, be jokios 
                abejonės, ir bus daug įvairiausių minčių ir nuomonių. 
                Šiame tarybos posėdyje ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas pirmiausia 
                prisiminė pernai pavasarį Vilniuje, Sporto rūmuose, įvykusį visuotinį 
                žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir šalies vadovai. Tuomet 
                buvo plačiai kalbėta apie sudėtingą mūsų kaimo padėtį, išklausyta 
                žemdirbių nuoskaudų bei priekaištų. Buvo priimta suvažiavimo rezoliucija, 
                tačiau, kaip sakė Rūmų pirmininkas, jos nuostatos nebuvo iki galo 
                įvykdytos, lauktų rezultatų nepasiekta. Kai kada mėgstama kalbėti, 
                kad žemės ūkiui pinigų skiriama apsčiai, tačiau užmirštama, kad 
                didelė jų dalis kaimo žmonių nepasiekia. Nemažai tų lėšų skiriama 
                įvairioms žemės ūkio krypties tarnyboms išlaikyti - veislininkystės, 
                sėklininkystės, mokslo ir kitoms struktūroms. Gerai, kad pavyko 
                išreikalauti, jog norintiems mūsų žemės įsigyti užsieniečiams 
                nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Geras ženklas, 
                kad dabar įvairūs respublikiniai su žemės ūkiu susieti nutarimai, 
                potvarkiai derinami su Žemės ūkio rūmais, kas anksčiau nebuvo 
                daroma.  
              | 
         
         
          
  | 
         
        
          Uogas 
              auginti verta 
            Uogų augintojų aktualijos, Lietuvai 
              stojant į Europos Sąjungą, pokalbis tokia tema vyko Lietuvos žemės 
              ūkio rūmuose. Jį surengė Pramoninių uogynų augintojų asociacija, 
              Braškių augintojų draugija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.  
              Uogų augintojų susirūpinimas, einant į Europos bendriją, yra pagrįstas, 
              nes apie šio verslo plėtojimą kalbėta ne vieną kartą, surengta įvairių 
              seminarų, mugių, tačiau reikalai juda iš lėto. O ES slenkstis - 
              čia pat, atsiliekančiųjų niekas nelauks. Tai pastebėjo ne vienas 
              pokalbio dalyvis. ŽŪR pirmininko pavaduotojas A.Amšiejus, vyr.agronomas 
              A.Vaičiulis, Braškių augintojų draugijos ir Pramoninių uogynų augintojų 
              asociacijos vadovai V.Juodsnukis bei A.Jasinevičius, Lietuvos sodininkystės 
              ir daržininkystės instituto mokslininkai D.Kviklys bei L.Raudonis 
              analizavo uogų, taip pat vaisių bei daržovių rinkos organizavimą 
              Lietuvoje, lėšų panaudojimo ypatumus, sodų uogynų plėtros perspektyvas. 
              Jau numatyta, kad per artimiausius dvejus trejus metus uogynų plotai 
              turės gerokai padidėti, o iki 2010-ųjų išsiplėsti net aštuonis kartus. 
              Ar pajėgsime? Gyvenimas primygtinai byloja, kad turėsime pajėgti, 
              nes uogos - nemenkas papildomų lėšų rezervas. Tai rodo kaimyninių 
              šalių patirtis. Štai netolimoje Lenkijoje vienam gyventojui vidutiniškai 
              išauginama po 11,5 kg uogų per metus, o pas mus - vos po 2,1 kilogramo. 
               
               | 
         
       
      
     |