Labdaringosios
vienuolės
Prieš porą metų vieno seniausių
Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Kvesų kaimo gyventojo Prano
S. namelio duris pravėrė moteris su juoda skraiste ant galvos.
Aš iš Paštuvos vienuolyno, - prisistatė ir ant senolio stalo
pradėjo krauti įvairias gėrybes - apelsinus, kavą, cukrų, meduolius.
Nors Pranas S. nesiskundžia savo gyvenimu - turi gerus, supratingus
kaimynus ir Kėdainiuose gyvenantys sūnus su marčia dažnokai aplanko,
tačiau vienuolių vizitai jį maloniai pradžiugina. Dabar senolis
gali pasilepinti karšta sriuba, kurią labai mėgsta, kitais gardėsiais.
Apie labdaringą Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyno vienuolių
veiklą, jų iniciatyva įrengtą valgyklą, kurioje valgo dešimtys
senelių, vaikų, žino daugelis aplinkinių kaimų gyventojų. Tačiau
ne kiekvienas bedalis gali kasdien keletą kilometrų ateiti į geruosius
namus. Todėl vasarą šiose apylinkėse sutikti dviračiu važiuojančią
moterį vienuolės drabužiais tapo įprastu reiškiniu. Pabjurus orams,
kai keliai pasidaro nepravažiuojami, seneliams ir neįgaliesiems
maistą išvežioja vienuolyno vairuotojas.
Esame laimingi, kad mūsų apylinkėse įsikūrė vienuolynas, - kalbėjo
Tolivardžių kaimo gyventoja Danutė K. - Žinome, jog, ištikus kokiai
bėdai, vienuolės parems ne tik materialiai, bet ir moraliai.
Moteris papasakojo, kiek gero jų šeimai padarė vienuolės.
Danutė ir Petras augina septynis vaikus. Abu bedarbiai. Tiesa,
vasarą talkina vietos ūkininkams. Už darbą gauna vieną kitą dešimtinę,
daržovių, bulvių. Tačiau šių pajamų ir valstybės mokamų pašalpų
ne visada užtenka vis brangstančiai duonai, margarinui, cukrui.
Jei ne geraširdės vienuolės, šeimai išties būtų sunku.